Lingvistika yra mokslinis kalbos ir kalbinio elgesio tyrimas. Kalbos struktūrai pažinti yra skirtos bendrosios fonetikos, fonologijos, leksikologijos, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės studijos, o praktinis šios struktūros naudojimas tiriamas per stilistikos, retorikos, semantikos, pragmatikos, sociolingvistikos studijas. Lingvistika gali būti teorinė ir taikomoji.
Juridinė lingvistika yra tarpdisciplininė taikomosios lingvistikos šaka, apimanti ir tirianti kalbos, teisės ir konflikto sąveiką.
Juridinės lingvistikos tyrimų sritys:
- teisės aktų kalba;
- teisės proceso kalba;
- kalbinės veikos.
Griežčiausiai reglamentuota ir pavyzdingiausiai sutvarkyta yra įstatymų kalba. Paprastai ji aiškinama kodeksų komentaruose, vadovaujamasi aukštesnių teismų išaiškinimais, o jos aiškintojai yra teisės specialistai. Anot teisės teoretikų, pirmasis teisės aiškinimo metodas yra lingvistinis – tiesa, visada stebino, kaip galima ką nors aiškinti lingvistiškai neišklausius nė vieno lingvistikos kurso! Tačiau greta įstatymų yra gausybė kitokių norminių ir individualių teisės aktų: įvairių valdžios potvarkių, žemesnių teisės aktų, įstatų, nuostatų, statutų, reglamentų, sutarčių, testamentų, liudijimų, skolos raštelių ir pan., kurie ne visada sudaromi (ar verčiami) profesionaliai, prirašoma (tyčia ar netyčia) visokių dviprasmybių, neaiškių, ginčytinų dalykų ir t.t. – tada tokių tekstų be specialisto lingvisto paaiškinimų galima ir nesuprasti arba suprasti klaidingai.
Specialisto lingvisto išaiškinimų gali prireikti tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, kai bylos nagrinėjimo objektais tampa šnekos aktai ar rašytiniai tekstai, įvairiose teisės normose numatyti kaip teisei priešingos kalbinės veikos. Aiškintinų problemų spektras labai platus: raginimas, skatinimas smurtauti, susidoroti, grasinimas, priekabiavimas, šmeižtas, įžeidimas, pagaliau neapykantos nusikaltimai ir plagiatas arba pačios įvairiausios veikos, paliudytos žodžiu (ir esama to įrašų ar užrašų, pvz., prekyba poveikiu ir kitos korupcinės veikos). Visos šios veikos gali būti ir šnekos aktai, ir rašytiniai tekstai.
Dėl specialisto konsultacijos ar išvados visais čia minimais klausimais galima kreiptis šioje svetainėje nurodytais el. adresu ir telefonu.
Truputis istorijos
Šiuolaikinės juridinės lingvistikos (forensic linguistics) pradininku ir termino kūrėju laikytinas švedų lingvistas Janas Svartvikas. 1968 m. pasirodo jo darbas „The Evans Statements: A Case for Forensic Linguistics“ (Gothenburg Studies in English, 1968). Šiame darbe J. Evansas stilistiškai ištyrė Timočio Džono Evanso (Timothy John Evans) parodymus jo žmonos ir dukters nužudymo byloje. Pagal tuos parodymus Evansas buvo apkaltintas ir pasmerktas myriop – bausmė įvykdyta 1950 metais. Deja, vėliau paaiškėjo, kad Evansas nuteistas nekaltai, o žmogžudystes įvykdė serijinis žudikas, buvęs kaimynas Džonas Kristis (John Christie). Evanso parodymų analizė atskleidė, kad jo prisipažinimo ir dalies parodymų kalba, jos stilius visiškai neatitinka nei žemo kaltinamojo intelekto, nei prasto išsilavinimo. Tai pasirodė tardytojų sukurptas ir kaltinamajam pasirašyti pakištas tekstas. Jei teismas būtų gavęs tokią analizę iki nuosprendžio paskelbimo, greičiausiai būtų suabejojęs ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nepadaręs lemtingos klaidos. Ši byla turėjo didelį atgarsį visuomenėje ir tapo viena iš pagrindinių priežasčių Jungtinėje Karalystėje atšaukti mirties bausmę.