Visos šios sąvokos yra tam tikros vienos dalykinės srities. Todėl daug nesukant galvos tereikia žvilgtelėti į tos srities žodyną. Pačią sritį irgi nesunku nuspėti – tai edukologija arba pedagogika. Vadinasi, mūsų keblų klausimą išspręsti turėtų padėti toks „Enciklopedinis edukologijos žodynas“. Būtent jame, matyt, geriausiai ir paaiškintos visos šios sąvokos.
Mokinys – asmuo, kuris iš ko nors mokosi, pvz.: tapytojo mokinys, vairuotojo mokinys, kalvio mokinys. Jis perima iš mokytojo patirtį. Mokiniais vadinami ir asmenys, besimokantys profesinio mokymo įstaigoje ir (arba) įmonėje. Moksleivis – asmuo, lankantis bendrojo lavinimo mokyklą. Ugdytinis – pedagoginio veikimo objektas ir subjektas. Į ugdytinio sąvoką įeina mokinys, moksleivis, studentas, auklėtinis.
Aišku, esama ir daugiau šios srities terminologinių šaltinių. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas: mokinys yra asmuo, kuris mokosi, o studentas – asmuo, studijuojantis pagal aukštesniojo ir aukštojo mokslo studijų programą. Auklėtinis – lyg ir oficialiai neapibrėžtas, bet nesunku suvesti, kad tai asmuo, kuris auklėjamas.
Iš visų šių pavyzdžių ir apibrėžčių aišku, kad edukologams vis dėlto dar teks aiškintis, kas yra kas, nes ši terminų mikrosistema nėra visai nuosekli, ypač kai palyginame su angliškais ir vokiškais atitikmenimis. Bet kiekvienas sau galime pasidaryti paprastą išvadą – visi šie žodžiai yra geros darybos ir vartotini: mokinys, moksleivis, ugdytinis, auklėtinis, studentas. O jų reikšmes pagal pačius bendriausius žodžių darybos modelius tokios: mokinys – tas, kuris mokosi; moksleivis – tas, kuris mokslus eina; studentas – tas, kuris studijuoja; auklėtinis – tas, kuris auklėjamas, o visi kartu jie yra ugdytiniai – tie, kurie ugdomi arba ugdosi. Nors tai ir nėra labai moksliška ir edukologiška, bet kasdienėje vartosenoje tokio šių žodžių supratimo mums tikrai pakaks.
A.S.