Lietuvių kalbos morfologija

Naujų lietuvių kalbos morfologijos (ir gramatikos) tyrimų bei aprašų apskritai nestinga, tačiau dažniausiai tai arba pavieniai, siaurai bei giliai specializuoti straipsniai, išmėtyti po įvairias mokslines duomenų bazes ar mokslo žurnalus, arba popieriniai foliantai, kuriais seniai nebeprekiaujama. Išsamiõs, vientisõs ir solidžiõs elektroninės/internetinės lietuvių kalbos morfologijos nėra.

Čia teikiama interneto erdvėje laisvai prieinama „Lietuvių kalbos morfologija“ (LKM), kuria siekiama atspindėti šių dienų kalbos raidos padėtį ir mokslo pasiekimus. LKM pagrindas – 20 metų Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomas Lietuvių kalbos morfologijos kursas Lietuvių filologijos programoje.

Pasirinktas dėstymo būdas ir teorinės prieigos metodas nėra nauji – paskaitų konspektas, santrauka, apžvalga, senų tiesų kritinis vertinimas per gramatinės semantikos prizmę. Žinia, kad dar F. de Sosiūro darbai buvo paskelbti iš studentų konspektų, bet šios morfologijos versijos įkvėpėja galima laikyti žymiąją „žaliąją morfologiją“ – Aldona Paulauskienė Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams (1994). Šis mokslinio teksto žanras, viena vertus, leidžia laisvai eksperimentuoti ir kelti pačias keisčiausias idėjas, kita vertus, įtraukti kolegų pasvarstymus ir net studentų fantazijas, kuriose racionalaus grūdo esama gerokai daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

Pastabas, pageidavimus, siūlymus galima teikti elektroniniu adresu Antanas@Smetona.lt.

© 2022 Antanas Smetona

🍀 🍀 🍀 🍀 🍀

Turinys

Įvadas

Žodžių klasės

Gramatinės kategorijos

  • Vardažodžio kategorijos (giminė, skaičius, linksnis, apibrėžtumas, laipsnis)
  • Veiksmažodžio kategorijos (asmuo, laikas, nuosaka, evidencialumas, rūšis, sangrąža, veikslas, tranzityvumas)

Žodžių daryba

  • Darybos samprata
  • Daiktavardžio daryba
  • Būdvardžio daryba
  • Veiksmažodžio daryba
  • Prieveiksmio daryba