Lietuvių kalboje yra garsas j, vadinamas jotu. Tai priebalsis, išsiskiriantis tuo, jog standartinėje kalboje visada būna minkštas. Šiaip šio garso tarimas nekelia kokių didelių problemų, nors apie kelis atvejus galima ir pasamprotauti. Pirmiausia paminėtinas šaknyje po garsų p, b. Labai ilgai jis nebuvo rašomas, tačiau tarti reikėjo – pjauti, bjaurus, spjauti. Prieš kelis dešimtmečius nutarta, kad tokioje pozicijoje reikia rašyti raidę j, todėl ir tarimo jokių problemų nebeliko – kaip tariame, taip rašome, kaip rašome, taip tariame – pjauti, bjaurus, spjauti.
Tačiau tradicija labai stiprus dalykas, todėl tarimo (kartu ir ir rašymo keblumų) vis dėlto liko. Vienas neaiškiausių dalykų: tarimas žodžio pradžioje prieš dvigarsį ie. Teoriniuose veikaluose teigiama, kad žodžio pradžioje gali būti visi dvibalsiai, išskyrus ie. Taip yra todėl, kad prieš ievisada atsiduria pridėtinis j. Deja, jo nerašome, todėl ir tarties problemų, klaidinimo esama nemažai. Taigi, taisyklingai tarti reikia taip: [j]íelaktis(plūgo arba arklo dalis), [j]íena, [j]ieškóti, [j]íešmas, [j]íetis, [j]ievà, [j]iẽžti,– visur tariame j, nors nerašome. Lygiai taip pat elgiamės ir su išvestiniais žodžiais – [j]ieškas, pa[j]ieška, su[j]ieškok, [j]iešmininkas, [j]ieškovasir t.t.

Ta pačia proga dera prisiminti ir tarptautinius žodžius. Traptautiniai žodžiai kartais turi nepatogių tarti balsinių samplaikų, tarp kurių paprastai eina skiemens riba. Tai vadinama hiatu. Tokiu atveju abu balsiai turėtų būti ištariami: zoologas, ideologas, poetas. Kai pirmasis balsis būna i(arba kartais antras i), hiatas panaikinamas įterptiniu j. Jotas čia irgi ne rašomas, bet tariamas: pionierius, hiatas, biologija, dieta, higiena, dialektas, liana, klientas, prezidiumas, biblioteka, kioskas, melioracija, mozaika, naivusir t.t. – visur tariame su jotu.

Atkreiptina dėmesys į tai, kad esama ir labai klaidinamų samplaikų. Jos tik išoriškai panašios į hiatą. Jotas netariamas ten, kur skiemens ribos tarp balsių nėra, kitaip tariant, pirmoji samplaikos raidė ižymi ne balsį, o minkštumą – taigi, nebelieka ir hiato. Paprastai tokius žodžius atskirti nesunku palyginus su kalbomis, iš kurių jie kilę – mūsų minkštumo ženklo kitose kalbose nelieka. Štai pora dažniau klaidingai tariamų žodžių: jubiliatas, kompiuteris– reikia tarti be joto.

A.S.