Prakalbos vietoje

Nors apskritai naujų lietuvių kalbos gramatikos bei morfologijos tyrimų ir aprašų nestinga, dažniausiai jie arba pavieniai ir labai siauros specializacijos straipsniai, išmėtyti po įvairias duomenų bazes, arba popieriniai foliantai, kuriais seniai nebeprekiaujama. Išsamiõs, vientisõs ir solidžiõs elektroninės/internetinės nei lietuvių kalbos gramatikos, nei morfologijos nėra. Ir tai ypač stebina pastaruosius trisdešimt metų gyvuojant Lietuvių kalbos institutui.

Žinoma, negalima sakyti, kad virtualioje erdvėje apskritai nieko nėra: šiuo metu internete populiarus bene vienintelis išsamus lietuvių kalbos gramatikos šaltinis – „Šaltiniai“, bet jis daugiausia pritaikytas mokyklos reikalui, todėl gana paviršutiniškas. Čia noriu pažymėti, kad „Šaltinius“ kūrė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetai kartu su partneriais Ukmergės švietimo centru, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija ir Ukmergės rajono Želvos vidurine mokykla. Teoriškai (ir paradoksaliai) skelbiasi esąs elektroninis Pr. Kniūkštos „Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas“, o A. Paulauskienės „Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai“ skirti informatikams – deja, internete jų aptikti nepavyko, o „Kompiuteriniu lietuvių kalbos žinynu“ net nustota prekiauti (kopijos, matyt, baigėsi😊).

Taigi, esant tokiai padėčiai, čia pamėginsiu pateikti vienoje vietoje ir interneto erdvėje laisvai prieinamą „Virtualią lietuvių kalbos morfologiją“ (VLKM), atspindinčią šių dienų tikrąją padėtį ir naujausius mokslo pasiekimus. VLKM pagrindas – jau daugiau kaip 15 metų Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomas Lietuvių kalbos morfologijos kursas Lietuvių filologijos programoje.

Pasirinktas dėstymo būdas nėra naujas – paskaitų konspektas, santrauka, apžvalga. Žinia, kad dar F. de Sosiūras buvo paskelbtas iš studentų konspektų, bet šio atvejo įkvėpėja yra profesorė A. Paulauskienė su žymiąja „žaliąja morfologija“ – „Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams“ (1994). Šis žanras leidžia, viena vertus, eksperimentuoti ir kelti pačias keisčiausias idėjas, kita vertus, įtraukti ir studentų fantazijas, kuriose racionalaus grūdo esama daug daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

VLKM suskirstyta temomis, kurios išbaigtos nevienodai, todėl visas veikalas teikiamas palaipsniui – nuolat bus pildomas, gerinamas ir net koreguojamas, remiantis seminarų diskusijomis (į tai turėtų atkreipti dėmesį tie, kuriems gali šauti į galvą cituoti).

Pagrindinė VLKM teorinė nuostata – morfologijos (kaip ir sintaksės) vienetais koduojamos gramatinės reikšmės, kurios padeda kuo adekvačiau perteikti konceptualią informaciją, pirmiausia teikiamą leksinėmis reikšmėmis. Kitaip tariant, tai gramatinės semantikos aprašas. Gramatinių (morfologinių) reikšmių komplektas lietuvių kalboje šiandien iš esmės aiškus: 11 gramatinių žodžių klasių ir 13 gramatinių kategorijų:

daiktavardis | būdvardis | skaitvardis | veiksmažodis | prieveiksmis | įvardis | dalelytė | prielinksnis | jungtukas | jaustukas | ištiktukas

giminė | skaičius | linksnis | apibrėžtumas | laipsnis | asmuo | laikas | nuosaka | evidencialumas | rūšis | sangrąža | veikslas | tranzityvumas