daiktavardis | skaitvardis | veiksmažodis | prieveiksmis | įvardis | dalelytė | prielinksnis | jungtukas | jaustukas | ištiktukas

Žodis, reikšiantis statinės daikto ypatybės pavadinimą; savarankiška kalbos dalis. Būdvardis kaitomas gimine, skaičiumi, linksniu – tai derinamosios (nesavarankiškos) kategorijos. Kokybiniai būdvardžiai turi įvardžiuotines formas, kurios rodo žymimo daiktavardžio apibrėžtumą, ir yra laipsniuojami.

Kategorinė reikšmė

Daikto ypatybė yra nesavarankiška tiesiogine prasme – pasaulis yra sudarytas iš daiktų (konkrečių, abstrakčių, menamų ir virtualių), kurie turi pačias įvairiausias ypatybes, savybes, charakteristikas, požymius:

  • (a) namas didelis, cukrus saldus, pieštukas rudas, sąskaita tuščia, undinėlė liūdna, dobilai raudonieji, tiltas medinis, atmintis operatyvioji

Norint suvokti būdvardžio klasės prigimtį, riekia jį palyginti su kitomis daiktavardžio ypatybių raiškos priemonėmis:

  • (b) namas nepastatytas, cukrus išmaišytas, pieštukas padrožtas, sąskaita banko, undinėlė marių, dobilai žydi, tiltas trečias, atmintis sušlubavo…

Kaip matome, daiktavardį dar galima apibūdinti dalyviu, daiktavardžio kilmininku, skaitvardžiu ir net veiksmažodžiu. Taip sulyginus, skirtumai tarp (a) ir (b) grupių požymių gana akivaizdūs:

  • veiksmažodžiu (dalyviu) reiškiamas požymis atsiskiria nuo būdvardžiu reiškiamo požymio dinamiškumu;
  • skaitvardžiu reiškiamas požymis susijęs su vienokia ar kitokia kiekybe;
  • daiktavardžio kilmininkas greičiausiai nė ne požymis, o tiesiog rodo sąsają su daiktavardžiu pavadinamu daiktu, priklausymą jam.

Taigi, būdvardžiu reiškiamas požymis yra statinis/nekiekybės/nepriklausymo. Iš čia ir būdvardžio apibrėžtis – neigiami apibūdinimai apibrėžtyje nebūtini, todėl lieka: statinės daikto ypatybės pavadinimas. Nereikėtų painioti dalies būdvardžių ypatybės kiekio kitimo (saldus/saldesnis/saldžiausias + lyginimas) su iš veiksmo kylančiu ypatybės dinamiškumu (išmaišytas).

Būdvardžio skyriai

Dalies būdvardžių ypatybės kiekio kitimas yra svarbus būdvardžio požymis – klasifikacinis; mat vienų būdvardžių rodomos ypatybės kiekis gali kisti, o kitų ne:

  • gražus→gražesnis/gražiausias (kintama ypatybė);
  • geras→gerokas/apygeris/gerutis (kintama ypatybė);
  • medinis, spuoguotas, pieniškas (nekintama ypatybė).

Kintamumas/nekintamumas ne vienintelis skiriamasis šių būdvardžių grupių požymis – vienos ypatybės daiktui būdingos savaime, be kokio ryšio su kitu daiktu ar aplinkos reiškiniu; taip pat šios ypatybės gali būti reliatyvios, nesusijusios su pačia daikto esme, ir atvirkščiai. Vienam tas pats dalykas gali būti geras, o kitam  blogas, o štai medinis ar auksinis visada yra medinis ar auksinis.

  • Tokie būdvardžiai, kurių reiškiama ypatybė yra kintama ir gali būti įvairiai vertinama, vadinami kokybiniais: geras, ilgas, žalias, laimingas, purvinas, vaikiškas, kalnuotas,  duobėtas,  galvotas; kalbus, valgus, pagarbus, išlaidus.
  • Tokie būdvardžiai, kurie reiškia ypatybę, griežtai apibrėžtą santykio su kitais daiktais ir reiškiniais, vadinami santykiniais: medìnis stalas, vakarinis laikraštis, pieniška sriuba, vilnonė suknelė, žalmargė karvė, apygirtis vyras. Santykiniai būdvardžiai visi yra dariniai.

Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai žymi skirtingas daiktų ypatybes.  Jų reikšmės skirtumas yra gramatinis, nes pažymėtas skirtingomis gramatinėmis kategorijomis ir darybos potencijomis. Jos pavaizduotos lentelėje:

Gramatiniai/darybiniai požymiaiKokybiniai būdv.Santykiniai būdv.
Giminėgeras/geraauksinis/auksinė
Skaičiusgeras/geriauksinis/auksiniai
Linksnisgeras/gero/geram…auksinis/auksinio/auksiniam…
Apibrėžtumasgerasis
Laipsnisgeresnis/geriausias
Daryba su apy-, po-apygeris/pogeris
Daryba su -okas, -utis, -ytisgerokas/gerutis
Daryba su -ai, -yngerai/geryn
Negimininė būsenos formagẽra
Lentelė Nr. 3: Kokybinių ir santykinių būdvardžių gramatinė/darybinė skirtis.

Būdvardžio skyrių sąsaja su pavadinamo požymio kintamumu/nekintamumu nėra absoliuti – esama keletas išimčių, susijusių su būdvardžių semantika. Tarkime, kokybiniai būdvardžiai nėščias, nėščia, aklas, akla. Jų reikšmė neleidžia svarstyti apie ypatybės kiekį – daiktas yra arba toks, arba kitoks, be pereinamųjų laipsnių, todėl šiuos būdvardžius galima padaryti įvardžiuotinius, bet negalima sakyti *nėštesnė, nėra prieveiksmio *ji atrodo nėščiai. Nors aklesnis ir galime pasakyti, bet tai bus perkeltinė reikšmė, nes iš tiesų aklas tas, kuris neturi regėjimo; bent truputį jo turintis – jau nebe aklas.

Būdvardžio funkcijos

Pavyzdžiai (a) taip pat rodo, kad būdvardžio pagrindinė sintaksinė funkcija yra eiti pažyminiu (atributinė funkcija) ir būti derinamam su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu: didelis namas, gražaus vaiko, gerą tetą, rudus stalus, pilkųjų garnių, baltas varnas… Taigi, būdvardžio giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijų nariai nesudaro reikšmės opozicijų, turi tik vieną atributinę reikšmę, t.y. iš esmės „tuščios“ – nerodo kokių nors vidinių būdvardžio gramatinių skirtybių, o tik tai, kad jo reiškiama ypatybė priklauso daiktui ir su juo suderinta.

Atkreiptinas dėmesys, kad derinimas vyksta semantiškai, o ne formaliai. Kai kurie daiktavardžiai apskritai gali neturėti giminės rodiklių, o kai kurių moteriškosios giminės galūnės žymi vyriškos lyties daiktus: tikras neklaužada, tikra neklaužada, geras dėdė; juodas taksi, puikioji ledi. Taigi, derinimas – ne paprastas galūnių sutapimas, o derinamojo žodžio prasminis ryšys su žymimuoju žodžiu.

Toks derinimo pobūdis leidžia daryti dar vieną tiek teorinį, tiek praktinį apibendrinimą: būdvardžio derinamųjų kategorijų struktūra turi visiškai atitikti daiktavardžio kategorijas. Taip ir yra: būdvardis turi dvi gimines (o ne tris) ir septynis linksnius (o ne šešis). Trečioji būdvardžio forma (geras, gerà – gẽra) su gimine niekaip nesusijusi, nes ir daiktavardis neturi jokios trečiosios giminės, taigi, nėra su kuo jos derinti. Kas tai per forma, geriausia spręsti iš jos funkcijų, o bene tiksliausias jos pavadinimas bus negimininė būsenos forma – ji nedalyvauja derinimo procesuose ir iš esmės yra panaši į prieveiksmiais laikomus vedinius su -ai: geras laikas, gerà knyga, man gẽra, man gerai.

Negimininės būsenos formos pagrindinė funkcija – predikatinė. Ši būdvardžio forma atributu (t.y. suderinta su daiktavardžiu) nė negali būti. O gimininės būdvardžio formos gali eiti vardine tarinio dalimi, tačiau joms ši funkcija yra antrinė:

  • Pilkas dangus pradėjo blaivytis. (atributas)
  • Prabėgo pilka pelytė. (atributas)
  • Šiandien dangus yra pilkas. (predikatas, suderintas su veiksniu)
  • Pelytė buvo pilka. (predikatas, suderintas su veiksniu)
  • Man pilka širdy. (predikatas, negimininė būsenos forma)
  • Kaip viskas aplinkui pilka. (predikatas, negimininė būsenos forma)

Lietuvių kalba čia skiriasi nuo kitų kalbų tuo, kad vardinė tarinio dalis, išreikšta derinamuoju būdvardžiu (beje, kaip ir dalyviu) gali eiti tiek su pagalbiniu žodžiu, tiek ir be jo.

Būdvardžio gramatinės kategorijos

Būdvardžiui būdingos penkios gramatinės kategorijos:

Pirmosios trys kategorijos (giminė, skaičius, linksnis) yra derinamosios, t.y. tiesiogiai susijusios su daiktavardžiu, nuo daiktavardžio priklausomos, savarankiškų gramatinių opozicijų neturinčios. Jų struktūra veidrodiškai kartoja daiktavardžio struktūrą.

Apibrėžtumo kategorija yra įdomi tuo, kad apskritai su būdvardžiu nesusijusi – apibrėžtas/neapibrėžtas gali būti tik daiktavardis, o ne jo ypatybė: raudoni dobilai/raudonieji dobilai; mobilus telefonas/mobilusis telefonas. Tai reiškia, kad apibrėžtumo kategorijos semantika tiesiogiai susijusi su daiktavardžiu (arba daiktavardiniu junginiu), o gramatinė forma išreikšta būdvardžio morfema. Apibrėžtumas būdingas tik kokybiniams būdvardžiams. Plačiau žr. apibrėžtumas.

Laipsnio kategorija yra susijusi su būdvardžio semantika: rodo būdvardžiu žymimos ypatybės skirtingą kiekį: geras/geresnis/geriausias; alkanas/alkanesnis/alkaniausias. Todėl laipsnis būdingas tik kokybiniams kintamo ypatybės kiekio būdvardžiams. Taip pat laipsnio formoms būtina lyginimo semantika: didesnis už kažką, greitesnis už vėją, geriausias iš visų. Plačiau žr. laipsnis.

Būdvardžio kaityba

Būdvardžio kaityba yra derinamoji, t.y. visos derinamosios kategorijos turi derėti su pažymimojo daiktavardžio kategorijomis. Dėl šios priežasties per daugelį amžių būdvardžio kaitybos paradigmos baigia supanašėti su daiktavardžio, nors dar ir esama skirtumų. Būdvardžio kaitybos lentelė:

Kamienas-(i)a-(i)a-(i)a-(i)u
Paradigma1234
Nom. Voc. sggerasžaliasgeresnis, kairys, medinisgražus
Gen. sg.gerožaliogeresniogražaus
Dat. sg.geramžaliamgeresniamgražiam
Acc. sg.gerąžaliągeresnįgražų
Ins. sg.geružaliugeresniugražiu
Ine. sg.geramežaliamegeresniamegražiame
Nom. Voc. pl.gerižaligeresni, mediniaigražūs
Gen. pl.gerųžaliųgeresniųgražių
Dat. pl.geriemsžaliemsgeresniems, mediniamsgražiems
Acc. pl.gerusžaliusgeresniusgražius
Ins. pl.geraisžaliaisgeresniaisgražiais
Ine. pl.geruosežaliuosegeresniuosegražiuose
Lentelė Nr. 4: Neįvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas (vyriškoji giminė).

Kamienas-(i)o-(i)o
Paradigma678
Nom. Voc. sggeražalia, gražigeresnė, kairė, medinė
Gen. sg.gerosžaliosgeresnės
Dat. sg.geraižaliaigeresnei
Acc. sg.gerąžaliągeresnę
Ins. sg.geražaliageresne
Ine. sg.geroježaliojegeresnėje
Nom. Voc. pl.gerosžaliosgeresnės
Gen. pl.gerųžaliųgeresnių
Dat. pl.geromsžaliomsgeresnėms
Acc. pl.gerasžaliasgeresnes
Ins. pl.geromisžaliomisgeresnėmis
Ine. pl.gerosežaliosegeresnėse
Lentelė Nr. 5: Neįvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas (moteriškoji giminė).

Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas išsiskria dvigubomis galūnėmis – istoriškai tai prie tikrųjų būdvardžio galūnių prisijungę trečiojo asmens asmeniniai įvardžiai: gerą+jį, gerą+ją. Įvardžiui pridengus absoliučiame žodžio gale buvusią galūnę, viena vertus, pasikeitė galūnių raida, kita vertus, galūnė susiliejo su įvardžiu, todėl įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas toks specifinis: geras+jis→gerasis (susilieja); geru+juo→geruoju (išlikusi senoji būdvardžio galūnė). Įvardžiuotiniai būdvardžiai linksniuojami taip:

Nom. Voc. sggerasisžaliasisgražusisgeresnysis
Gen. sg.gerojožaliojogražiojogeresniojo
Dat. sg.gerajamžaliajamgražiajamgeresniajam
Acc. sg.gerąjįžaliąjįgražųjįgeresnįjį
Ins. sg.geruojužaliuojugražiuojugeresniuoju
Ine. sg.gerajamežaliajamegražiajamegeresniajame
Nom. Voc. pl.geriejižaliejigražiejigeresnieji
Gen. pl.gerųjųžaliųjųgražiųjųgeresniųjų
Dat. pl.geriesiemsžaliesiemsgražiesiemsgeresniesiems
Acc. pl.geruosiusžaliuosiusgražiuosiusgeresniuosius
Ins. pl.geraisiaisžaliaisiaisgražiaisiaisgeresniaisiais
Ine. pl.geruosiuosežaliuosiuosegražiuosiuosegeresniuosiuose
Lentelė Nr. 6: Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas (vyriškoji giminė).

Nom. Voc. sggerojižaliojigražiojigeresnioji
Gen. sg.gerosiosžaliosiosgražiosiosgeresniosios
Dat. sg.gerajaižaliajaigražiajaigeresniajai
Acc. sg.gerąjąžaliąjągražiąjągeresniąją
Ins. sg.gerąjažaliąjagražiąjageresniąja
Ine. sg.gerojoježaliojojegražiojojegeresniojoje
Nom. Voc. pl.gerosiosžaliosiosgražiosiosgeresniosios
Gen. pl.gerųjųžaliųjųgražiųjųgeresniųjų
Dat. pl.gerosiomsžaliosiomsgražiosiomsgeresniosioms
Acc. pl.gerąsiasžaliąsiasgražiąsiasgeresniąsias
Ins. pl.gerosiomisžaliosiomisgražiosiomisgeresniosiomis
Ine. pl.gerosiosežaliosiosegražiosiosegeresniosiose
Lentelė Nr. 7: Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas (moteriškoji giminė).