būdvardis | skaitvardis | veiksmažodis | prieveiksmis | įvardis | dalelytė | prielinksnis | jungtukas | jaustukas | ištiktukas

Žodis, reiškiantis daikto pavadinimą; savarankiška kalbos dalis. Daiktavardžio gramatinės funkcijos reiškiamos daiktavardžio linksniais.

Kategorinė reikšmė

Pirmiausia apie daikto sampratą gramatikoje:

Daiktų rūšys: konkretieji, abstraktieji, menami, virtualieji

Daiktavardžio skyriai

Bendriniai/tikriniai

Gyvi/negyvi

Posesyvumas

Daiktavardžio funkcijos

Daiktavardžio funkcijos yra susijusios su jo linksnio reikšmėmis. Apibendrintai galima teigti, kad linksnio funkcijos yra rodyti subjektą, objektą ir aplinkybes (subjektinis linksnis, objektiniai linksniai, aplinkybinis linksnis). Dar daiktavardžio funkcijos glaudžiai susijusios su prielinksnių konstrukcijoms – galima jas laikyti linksnio funkcijų tęsimu. Plačiau žr. linksnis, prielinksnis.

Daiktavardžio gramatinės kategorijos

Daiktavardžio gramatinės kategorijos yra šios: giminė, skaičius, linksnis, apibrėžtumas. Lietuvių kalbos kategorijų raiškos gramatinė forma – galūnė. Lietuvių kalbos galūnės yra kumuliatyvios, t.y. viena daiktavardžio galūne vienu ypu reiškiamos mažiausiai trys skirtingų gramatinių kategorijų gramemos: nam-as – ‘vyriškoji vienaskaita vardininkas’, lank-ose – ‘moteriška daugiskaita vietininkas’. Maža to, prie šio galūnės reikšmių komplekto dar galima pridėti ir darybinę reikšmę: stal-iaus – ‘vyriška vienaskaita kilmininkas asmuo’.

Giminė

Daiktavardžio giminės kategorija yra klasifikacinė dvinarė – padalija visus daiktavardžius į dvi klases. Giminės gramemos yra šios:

  • vyriškoji (masculinum) – namas, vėjas, sodžius, dantis;
  • moteriškoji (femininum) – lenta, vyšnia, gėlė, žuvis.

Pragmatiniais sumetimais kartais tenka atsiriboti nuo daiktavardžio giminės arba ją apibendrinti – tam yra giminės neutralizacijos reiškinys:

  • auditorijoje sėdi studentės (30 studenčių)
  • auditorijoje sėdi studentai (30 studentų)
  • auditorijoje sėdi studentai (30 studenčių ir 1 studentas)

Paskutinis atvejis formaliai išlaiko vyriškosios giminės formą, tačiau jos nebereiškia – giminė apibendrinama, neutralizuojama, vyriškos giminės semantika šalinama. Todėl šalį valdyti gali ir prezidentas, ir prezidentė, tačiau pareigos, rūmai, kanceliarija tik prezidento.

  • Substantiva mobilia – asmenis reiškiančių daiktavardžių darybiškai susijusios abiejų giminų poros: mokytojas/mokytoja, direktorius/direktorė. Tai jokių būdu nėra kaityba – daiktavardis gimine nekaitomas. Tačiau galima pasvarstyti, ar abiejų giminių daiktavardžiai pasidaryti lygiagrečiai iš vieno pamatinio žodžio, ar moteriškosios giminės daiktavardis išvestas iš vyriškosios.
  • Substantiva communia – asmenis reiškiantys (paprastai neigiamos konotacijos) daiktavardžiai, turintys moteriškosios giminės formą, bet vartojami abiejų giminių reikšmėmis: nevėkšla, vėpla, nevala, kluikaKoks nevėkšla (vyr. g.) čia prišiukšlinoTa mergaitė tikra vėpla (mot. g.).

Standartinėje kalboje ir tarmėse daiktavardžio giminė gali nesutapti: sebebtai/serbentos, katins/katė.

Skaičius

Daiktavardžio skaičiaus kategorija yra kaitybinė, standartinėje kalboje ji dvinarė. Skaičiaus gramemos yra šios:

  • vienaskaita (singularis) – namas, vėjas, sodžius, dantis, lenta, vyšnia, gėlė, žuvis;
  • daugiskaita (pluralis) – namai, vėjai, sodžiai, dantys, lentos, vyšnios, gėlės, žuvys.

Grožinėje literatūroje, tarmėse ir senuosiuose raštuose greta vienaskaitos ir daugiskaitos dar yra dviskaita. Pragmatiniais sumetimais kartais tenka atsiriboti nuo daiktavardžio skaičiaus, jį apibendrinti arba žymimi daiktai ne visada yra skaičiuojami; kartais tai vyksta be aiškių priežasčių – todėl esama daugiskaitinių arba vienaskaitinių daiktavardžių, kurių skaičiaus rodiklis formalus. O esant reikalai suskaičiuoti, tai daroma arba per kokius nors mato vienetus, arba apskritai semantiškai.

Standartinėje kalboje ir tarmėse skaičius gali nesutapti, o esant reikalui ir lengvai virsti skaičiuojamu: vestuvės/vestuvė, lašiniai, lašinys; medus yra vienaskaitinis daiktavardis, bet juk yra: saldu gardu kaip du medu, saldu gardu kaip devyni medūs.

Linksnis

Daiktavardžio linksnio kategorija yra kaitybinė daugianarė, standartinėje kalboje ji septynianarė. Linksnio kategorija yra daiktavardžio santykių su kitais žodžiais rodiklis, todėl jo forma yra morfologinė (reiškiama galūnėmis), o reikšmė perkelia į sintaksės lygmenį. Daiktavardžio sintaksinių funkcijų aprašas yra lygus linksnio funkcijų aprašui. Linksnio gramemos yra šios:

Grožinėje literatūroje, tarmėse ir senuosiuose raštuose greta išvardytų linksnių yra dar trys:

Apibrėžtumas

Tai morfosintaksinė daiktavardinio junginio gramatinė kategorija, padedanti identifikuoti kalbamąjį objektą, nustatyti jo referenciją. Apibrėžtumo gramatinė kategorija turi dvi gramemas:

  • neapibrėžta – neturi gramatinių rodiklių (taigi, opozicija privatyvinė): balta varna, ta mergaitė, pirmas pasimatymas;
  • apibrėžta – reiškiama priklausomo žodžio įvardžiuotinėmis formomis: baltoji varna, toji mergaitė, pirmasis pasimatymas.

Apibrėžtumas yra daiktavardinio junginio (o visiškai tiksliai – daiktavardžio) gramatinė kategorija (kitaip nei mano daugelis, kad tai būdvardžio kategorija). Tai lemia ypatinga jos raiška: forma, be abejo, priklauso būdvardžiui (įvardžiavimas), o gramemos reikšmę apskritai galima susieti tik su pažymimu daiktavardžiu (juk tik daiktas gali būti apibrėžtas/neapibrėžtas, o ne jo ypatybė), todėl kategorija ir yra morfosintaksinė:

  • balta pelėda, balta iltis, mobilus telefonas, raudoni serbentai (daiktavardis neapibrėžtas)
  • baltoji pelėda, Baltoji Iltis, mobilusis telefonas, raudonieji serbentai (daiktavardis apibrėžtas).

Apibrėžtumas ypač svarbus ir parankus darytis sudėtiniams terminams.

Daiktavardžio kaityba

Lietuvių kalboje daiktavardžiai kaitomi linksniais ir skaičiais; turi dvi gimines, penkis kaitybos kamienus ir dvylika kaitybos paradigmų:

Kamienas-(i)a-(i)a-(i)a-(i)u-(i)u-i-i
Paradigma123451011
Nom. sgvyraselnias, vėjas, velniasbrolis, arklyssūnusvaisius, pavojusžvėris, debesisakmuo, šuo
Gen. sg.vyroelniobroliosūnausvaisiausžvėriesakmens
Dat. sg.vyruielniuibroliuisūnuivaisiuižvėriuiakmeniui
Acc. sg.vyrąelniąbrolįsūnųvaisiųžvėrįakmenį
Ins. sg.vyruelniubroliusūnumivaisiumižvėrimiakmeniu, šunimi
Ine. sg.vyreelnyje, vėjujebrolyjesūnujevaisiuježvėryjeakmenyje
Voc. sg.vyre, Jonaielni, vėjau, velniebroli, arklysūnauvaisiaužvėrieakmenie
Nom. pl.vyraielniaibroliaisūnūsvaisiaižvėrysakmenys
Gen. pl.vyrųelniųbroliųsūnųvaisiųžvėrių, debesųakmenų
Dat. pl.vyramselniamsbroliamssūnumsvaisiamsžvėrimsakmenims
Acc. pl.vyruselniusbroliussūnusvaisiusžvėrisakmenis
Ins. pl.vyraiselniaisbroliaissūnumisvaisiaisžvėrimisakmenimis
Ine. pl.vyruoseelniuosebroliuosesūnuosevaisiuosežvėryseakmenyse
Pavyzdys
Lentelė Nr. 1: Daiktavardžio linksniavimas (vyriškoji giminė).

Pastaba: Trečiajai paradigmai dar priklauso mėnuo, mėnesio.

Kamienas-(i)o-(i)o-i-i
Paradigma678912
Nom. sggalvavyšnia, saujagervėširdissesuo, duktė
Gen. sg.galvosvyšniosgervėsširdiessesers
Dat. sg.galvaivyšniaigerveiširdžiaiseseriai
Acc. sg.galvąvyšniągervęširdįseserį
Ins. sg.galvavyšniagerveširdimiseserimi
Ine. sg.galvojevyšniojegervėješirdyjeseseryje
Voc. sg.galvavyšniagerveširdieseserie
Nom. pl.galvosvyšniosgervėsširdysseserys
Gen. pl.galvųvyšniųgerviųširdžiųseserų
Dat. pl.galvomsvyšniomsgervėmsširdimsseserims
Acc. pl.galvasvyšniasgervesširdisseseris
Ins. pl.galvomisvyšniomisgervėmisširdimisseserimis
Ine. pl.galvosevyšniosegervėseširdyseseseryse
Lentelė Nr. 2: Daiktavardžio linksniavimas (moteriškoji giminė).

Pastaba: Septintajai paradigmai dar priklauso marti, marčios.

Daiktavardžių kaitybos kamienai nustatomi pagal daugiskaitos naudininko formą, nes būtent iš šios formos dažniausiai matyti tikrasis kamiengalis: nam-a-ms – -a kamienas, tet-o-ms – -o kamienas, ak-i-ms – -i kamienas, sūn-u-ms – -u kamienas, kat-ė-ms – -ė kamienas. Kaitybai svarbu, ar kamienas baigiasi minkštuoju priebalsiu, ar kietuoju: stał-a-ms – keľ-a-ms – iš to randasi skirtingos kaitybos paradigmos, be to, atsižvelgiama, ar minkštumas pozicinis, ar istorinis. Lietuvių kalboje minkštumą įprasta žymėti ženklu i, todėl galutinai kaitybos kamienai užrašomi taip: -(i)a, -(i)o, -(i)u. Iš šios darnios sistemos iškrenta -iu kamienas – po minkštojo kamiengalio daugiskaitos paradigma ištisai yra perėjusi į -(i)a kamieno paradigmą: skaičius – skaičiai, stalčius – stalčiai . Todėl -iu kamieno (po minkštojo priebalsio) paradigma nustatoma tik iš vienaskaitos vardininko formos – skaiči-u-s, stalči-u-s.

Pastaba I: Daiktavardžio galūnės yra kumuliatyvios (gal ir polisemiškos) – viena galūnė rodo ir giminę, ir linksnį, ir skaičių, – todėl lentelę verta išnagrinėti ir įsidėmėti atidžiau, nes ji dar pravers aiškinantis gramatines giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijas.

Pastaba II: Istoriškai keletas daiktavardžių nėra reguliarūs: žmogus – vienaskaita yra 4 paradigmos ir vyriškosios giminės, o daugiskaita yra 8 paradigmos, t.y. lyg ir moteriška, tačiau semantika problemiška – neina susieti nei su moteriška, nei su vyriška; penktos paradigmos daiktavardžių daugiskaita po minkštojo kamiengalio yra perėjusi į 2 paradigmą (vaisius – vaisiai).