Prieveiksmių susidarymas

Prieveiksmis – nekaitoma kalbos dalis. Todėl tai nederinamasis žodis ir galūnė jam nereikalinga. Visi prieveiksmiai yra dariniai. Dalies prieveiksmių daryba nustatoma tik istorinės žodžių darybos arba etimologijos metodais. Daugiausia prieveiksmių susidaro prieveiksmėjant įvairioms kitų kalbos dalių formoms, prielinksninėms konstrukcijoms, žodžių junginiams. Pvz.: šian­dien, šiemet, iškart. Prieveiksmėjantys žodžiai netenka galūnės arba ji sustabarėja, atskiri žodžiai suauga į vieną: greta, kaskart, išvien. Dažniausiai prieveiksmėja aplinkybes, būsenas reiškiantys linksniai ir prielinksninės konstruk­cijos.

Linksnių prieveiksmėjimas

  • Vardininkasgėda, garbė, žinia, nežinia, valiaTą vakarą nežinia, ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis. Valia jaunam bernužėliui mergužėlės viliot. Man tų ašarų visai negėda; plg.: man gera, man ge­rai, man gėda.
  • Naudininkaskam; ilgam, trumpam, neilgam.
  • Galininkaskartą, sykį, truputį, truputėlį, mažumą, mažumėlį.
  • Įnagininkasgreta, kartu, laiku, juokais, mainais, kartais, ge­ru­mu, piktumu, geruoju, piktuoju; patylomis, paknopstomis, patyliukais, slapčia, tyčia.
  • Vietininkasnamie, toli, trise, laukan, lauk, vakarop, ru­deniop, galop; viduje, viduj, vakare, ryte, gale

Nelengva atskirti, kada šie žodžiai yra dar daiktavardžiai, o kada – jau prieveiksmiai. Susivokti padeda nusakomieji žodžiai: prie daiktavardžių bus būdvardžiai (vėlų vakarą, didelė gėda), o prie prieveiksmių – prieveiksmiai (vėlai vakarą, vė­lai vakare, labai gėda).

Sintaksinių konstrukcijų prieveiksmėjimas

Iš prielinksninių konstrukcijų:

  • dėl ko, kodėl, todėl, be ga­lo, iš karto, iškart, iš tolo, iš lengvo, iš lėto, iš tiesų, iš vieno, išvien;
  • sustabarėjusios senovinės konstrukcijos: po kairei, po dešinei, po draugei ir podraug, po senovei, po šviesai, iki valiai, po šiai dienai; pakeliui, pažodžiui;
  • perdien, pernakt, priešpiet, per plauką, per nago juodymą, į valias.

Iš įvairių junginių, dažniausiai su įvardžiais ir skaitvardžiais:

  • kasmet, šiemet, kaskart, šįkart, šian­dien, visądien, tuokart, anuomet, tuolaik;
  • dukart, triskart, keturissyk;
  • žūtbūt.

Samplaikos greičiausiai yra grynoji dūryba.

Prieveiksmių sufiksacija

  • Didžiausią priesaginių prieveiksmių  grupė – priesagos -ai vediniai iš ko­ky­binių laipsniuojamų būdvardžių: gerai, geriausiai, gražiai, gražiausiai. Dėsningai aukštesniojo laipsnio forma turėtų bū­ti geresniai. Tokia  forma yra, bet dabartinėje bendrinėje kalboje ji pakeista negimininės būsenos formos aukštesniuoju laipsniu su priesaga -iau: gerai – geriau – geriausiai, plg.: man gerai, gera – man geriau – man geriausia, geriausiai. Dėl to negimininė būsenos forma sunkiai atskiriama nuo prieveiksmio.
  • Su priesaga -yn daromi prieveiksmiai iš dviskiemenių būdvardžių, tu­rinčių kokybinę reikšmę: aukštyn, ilgyn, pilkyn. Bet yra ir kitokios kilmės darinių: pirmyn, tobulyn, pasiutyn, daugyn, tolyn, ar­tyn – visi jie rodo veiksmo kryptį.
  • Su priesagomis -ada, -aip, -en, -ur prieveiksmiai daromi iš įvardžių ir skaitvardžių: kada, tada, visada, niekada; kaip, šiaip, niekaip, visaip, kitaip, anaip, vienaip, antraip, trečiaip, dvejaip, trejaip; šen, ten; kur, visur, niekur, kitur.
  • Veiksmažodiniai prieveiksmiai (būdiniai) su priesagomis -te, -tinai vartojami su tos pa­čios šaknies veiksmažodžiais ir pabrėžia jų reiškiamą veiksmą – augte aug­ti, bėgte bėgti, nešte nešti; užsimuštinai mušasi, kimštinai prisikimšo.

Analoginė daryba

Nesunku nustatyti, kad pakeliui ar pažodžiui padaryta iš prielinksninės konstrukcijos po keliui ir po žodžiui – tai prielinksninės konstrukcijos prieveiksmėjimas. Tačiau:

  • dabartinėje kalboje jau nebėra prielinksnių, valdančių naudininką;
  • esama ir kitokių naudininko galūnių, pvz.: žolei, žemei, raidei, morfemai

Todėl niekaip neįmanoma prieveiksmėjimu paaiškinti pažoliui, pažemiui, paraidžiui, pamorfemiui. Visi jie padaryti pagal nuo seno vartojamų prieveiksmių pakeliui, pažodžiui analogiją. Taigi, tai ir yra analoginė daryba. Kita vertus, gal galima kalbėti apie senojo modelio pagrindu susidariusį naują darybos modelį: prefiksacija-sufiksacija su poriniu darybos formantu po-…-ui.

Panašiai ir su įvardiniais prieveiksmiais kur, visur, niekur: pagal analogiją svetur padarytas iš svetys. Arba nejučiom, atotrūkom, pašnibždomis – veiksmažodinės šaknys su įnagininko galūnėmis! Tai truputį panašu į okazinių darinių idėją, bet čia aptariamų darinių stilistinis neutralumas ir sistemiškumas neleidžia jų laikyti okaziniais.