giminė | skaičius | linksnis | apibrėžtumas | laipsnis | asmuo | laikas | nuosaka | evidencialumas | rūšis | veikslas | tranzityvumas

Kategorijos samprata

Sangrąžinių formų daryba ir reikšmė labai priklauso nuo veikėjo santykio su atliekamu veiksmu, ar jis gali tą veiksmą kaip nors orientuoti į išorę, į objektą, ar apriboti savo paties aplinka. Sangrąža labai priklauso nuo to, ar veikėjas gyvas, aktyvus, ar jo būsena savaiminė, t.y. ar veikėjas veikia, ar kas nors su juo vyksta, kas nors jam savaime darosi, nepriklausomai nuo jo valios. Negyvi daiktai valios neturi. Tik personifikuoti jie „veikia“ kaip gyvi. Sangrąžiniai veiksmažodžiai tradiciškai skiriami ne formų kaitybai, o žodžių darybai. Nepaisant to, sangrąžiniais veiksmažodžiais realizuojamų reikšmių įvairovė rodo, kad visus juos sistemiškai priskirti leksiniams žodžių darybos tipams arba gramatinėms kategorijų kaitybos formoms nepavyksta – per daug įvairi sangrąžiniais veiksmažodžiais realizuojamų reikšmių sistema. Jis yra maždaug tokia:

  • Sangrąžos afiksas yra kamieno dalis. Manoma, kad jis kilęs iš sangrąžinio įvardžio galininko ir naudininko, todėl ir turi dvi pagrindines savybės reikšmes: 1) praustis ‘prausti save’ ir 2) pirktis ‘pirkti sau’.
  • Priklausymą kamienui rodo ne afikso vieta (ji gali būti ir žodžio gale ir prieš šaknį: neštis – nusinešti), bet kamienui suteikiama nauja reikšmė: stebėti/stebėtis, laukti/lauktis – tai rodo sangrąžos priklausymą žodžių darybai; kaip ir sangrąžos traukimas prie priešdėlio, kuris irgi yra žodžių darybos afiksas. Bet, kaip žinome, afiksų tipai (kaitybiniai/darybiniai) yra tik tendencija – konkrečiais atvejais jie gali įgyti ir vienų, ir kitų savybių. Todėl esama sangrąžinių veiksmažodžių, kurie pakeičia tik pamatinio veiksmažodžio kategorinę reikšmę arba apskritai duoda sinonimą (žr. toliau).
    Pastaba: keletas veiksmažodžių apskritai nebūna be sangrąžos: juoktis, džiaugtis (reflexiva tantum), t.y. opozicijų su nesangrąžiniais veiksmažodžiais nesudaro, o kiti gali būti sangrąžiniai tik su priešdėliais: valgyti/prisivalgyti, persivalgyti; parduoti/parsiduoti; lakti/nusilakti.
  • Sangrąža iš aktyvaus tranzityvaus veiksmo padaro aktyvų intranzityvų: girti/girtis, prausti/praustis.
  • Sangrąža iš aktyvaus tranzityvaus veiksmo padaro savaiminį intranzityvų: drumsti/drumstis, lieti/lietis.
  • Sangrąža suteikia tarpusavio veiksmo reikšmę: kalba/kalbasi, muša/mušasi (reciprokas).
  • Sangrąža rodo tranzityvaus veiksmažodžio veiksmo atlikimą subjekto naudai: pirkti knygą/pirktis knygą.
  • Sangrąža su tranzityviais veiksmažodžiais vežti, vesti, nešti reiškia kartu, drauge su savimi: Aš veduosi jį.
  • Sangrąža keičia veiksmažodžio tiesioginio linksnio valdymą: griebti ką/griebtis ko, naudoti ką/naudotis kuo.
  • Sangrąža iš tranzityvių veiksmažodžių daro tik sinonimus (reikšmės nekeičia): bijoti/bijotis.
  • Priešpriešos reikšmė išblukusi, nes dabartinėje kalboje beturimos tik sangrąžinės formos – džiaugtis, juoktis, gėdytis, išsigąsti, dairytis, teirautis (reflexiva tantum).

Sangrąža yra veiksmažodžio kamieno elementas, galintis keisti veiksmažodžio leksinę reikšmę ir argumentų struktūrą taip, kad leidžia veiksmažodį priskirti ir rūšies, ir tranzityvumo kategorijų, ir žodžių darybos sferoms. 

Pastaba: Sangrąžinis žodis yra tas, kuris turi sangrąžinio veiksmažodžio kamieną – tai ir dalyvis mokęsis, ir daiktavardis mokymasis. Sangrąžų prisijungimo procesai vyksta tik veiksmažodžio ribose – tai veiksmažodžio kategorija.

Sangrąža ir rūšis

Sangrąžos reikšmių laukas rodo, kad sangrąžą galima suprasti ir kaip grynai darybinę kategoriją (produkuoja naujas leksemas), ir kaip kaitybinę (keičia traniztyvumą), ir kaip parazitinę (duoda dubletus). Todėl skirtingi tyrėjai sugeba įžvelgti labai skirtingas sangrąžos funkcijas (žiūrėjimo į didelį daiktą iš labai arti efektas).

Axelis Holvoetas ir Loreta Semėnienė siūlo sangrąžą laikyti rūšies kategorijos nariu. Jei rūšies kategorija grindžiama pragmatinio centro veiksmažodžio argumentų sintaksinio statuso priešinimu, keičiant argumentų pragmatinį rangą, tai iš tiesų kai kurie sangrąžos atvejai tikrai patenka į rūšies kategorijos lauką: Jonas prausia vaiką/Jonas prausiasi; Vaikas kalba su vaiku/Vaikai kalbasi – matome paprasto ir sangrąžinio veiksmažodžio priešinimą, sintaksinių funkcijų kaitą ir pragmatinio rango aukštinimą. Apie tai plačiau žr. rūšies kategorijos apraše mediumas, reciprokas.

Sangrąža ir tranzityvumas

Sangrąžos reikšmių laukas rodo, kad sangrąžą galima suprasti ir kaip grynai darybinę kategoriją (produkuoja naujas leksemas), ir kaip kaitybinę (keičia traniztyvumą), ir kaip parazitinę (duoda dubletus). Todėl skirtingi tyrėjai sugeba įžvelgti labai skirtingas sangrąžos funkcijas (žiūrėjimo į didelį daiktą iš labai arti efektas).

Vytautas Ambrazas ir Aldona Paulauskienė sangrąžoje įžvelgia tranzityvumo kaitą. Jie aiškina, kad sangrąžos susiejimas su rūšimi yra per daug siauras bei tiesmukas ir nuošalėje palieka ryškias sangrąžinių veiksmažodžių sąsajas su tranzityvumu – sangrąžinis veiksmažodis gana dažnai turi mažiau argumentų negu atitinkamas nesangrąžinis: drumsti ką/drumstis, supti ką/suptis, prausti ką/praustis. Skirtingo argumentų skaičiaus nesangrąžinių ir sangrąžinių veiksmažodžio formų priešpriešos, kaip įprasta lietuvių kalbotyroje, yra tranzityvumo sferos reiškiniai (apie tai plačiau žr. tranzityvumo kategorijos apraše).