Šiuolaikinės juridinės lingvistikos (forensic linguistics) pradininku ir termino kūrėju laikytinas švedų lingvistas Janas Svartvikas. 1968 m. pasirodo jo darbas „The Evans Statements: A Case for Forensic Linguistics“ (Gothenburg Studies in English, 1968). Šiame darbe J. Evansas stilistiškai ištyrė Timočio Džono Evanso (Timothy John Evans) parodymus jo žmonos ir dukters nužudymo byloje. Pagal tuos parodymus Evansas buvo apkaltintas ir pasmerktas myriop – bausmė įvykdyta 1950 metais. Deja, vėliau paaiškėjo, kad Evansas nuteistas nekaltai, o žmogžudystes įvykdė serijinis žudikas, buvęs kaimynas Džonas Kristis (John Christie). Evanso parodymų analizė atskleidė, kad jo prisipažinimo ir dalies parodymų kalba, jos stilius visiškai neatitinka nei žemo kaltinamojo intelekto, nei prasto išsilavinimo. Tai pasirodė tardytojų sukurptas ir kaltinamajam pasirašyti pakištas tekstas. Jei teismas būtų gavęs tokią analizę iki nuosprendžio paskelbimo, greičiausiai būtų suabejojęs ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nepadaręs lemtingos klaidos. Ši byla turėjo didelį atgarsį visuomenėje ir tapo viena iš pagrindinių priežasčių Jungtinėje Karalystėje atšaukti mirties bausmę.
Kita vertus, šis atvejis akivaizdžiai atskleidė šiuolaikinės lingvistikos pasiekimų pritaikomumą juridiniame procese – tiek tiriant kalbines veikas, tiek aiškinant teisės aktus. Ne veltui šiandien pirmasis teisės aiškinimo metodas yra lingvistinis. Tai nereiškia, kad ir gerokai anksčiau teisėje nebuvo remiasi kalbiniais (kartu ir loginiais) argumentais.