Veiksmažodis – Smetona.lt

turinys

Žodis, reiškiantis daikto veiksmo ar būsenos (dinaminės daikto ypatybės) pavadinimą; savarankiška kalbos dalis: eiti, eina, ėjo; degti, dega, degė; miegoti, miega, miegojo; būti, yra, buvo; tylėti, tyli, tylėjo; senti, sensta, seno.

Veiksmažodžio formos: asmenuojamosios, neasmenuojamosios (dalyvis, padalyvis, pusdalyvis), nekaitomosios (bendratis, būdinys, siekinys).

Dalyviai: veikiamieji ir neveikiamieji

Tai atributiškai ir pusiau predikatiškai (aplinkybiškai arba nefinitiniuose sakiniuose) vartojamų dalyvių priešpriešos (skaitantis žmogus : skaitoma knyga), rodančios, ar iš veiksmo kylanti ypatybė siejama su veiksmo atlikėju (subjektu) – (žmogus, kuris skaito), ar su veiksmo objektu (knyga, kurią skaito).

Atributiškai vartojamų veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių reikšmės:

veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo (skaitantis žmogus);
neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę ar patiriamą būseną, kylančią iš kito veikėjo veiksmo (skaitoma knyga, valgomasis šaukštas) – t.y. sintaksiškai knygą suaktualiname iki veikėjo, bet veiksmą jis ne atlieka, o patiria; jį atlieka kitas veikėjas (žmogus, kuris skaito), arba apibūdiname veiksmo įrankį (šaukštas, kuriuo valgo).

Pusiau predikatiškai vartojamų dalyvių priešprieša lieka iš esmės ta pati kaip ir atributiškai vartojamų – Visą semestrą prasnaudęs, prieš egzaminus pradėjo mokytis. Gandras parlėkė pavargęs. Jiedu pasiliko tie patys kaimiečiai, kaip ir buvę.

Predikatiškai vartojami dalyviai gali tapti evidencialumo arba nuosakos kategorijų nariais (gyvenę kartą senelis ir senelė), perteikti veikslo reikšmes (baigė pasakojęs / baigė pasakoti / papasakojo / pasakojo) arba būti santykinio laiko kategorijos nariais (Jonas skaitė knygą / Jonas buvo skaitęs knygą).

Dalyviai prototipiškai reiškia iš veiksmo kylančią kintamą ypatybę, tačiau neveikiamieji dalyviai dažnai gali reikšti ir pastovią, nekintamą reiškinio ypatybę – tai galima įvardinti kaip terminologinę neveikiamojo dalyvio vartoseną (paprastai kartu ir įvardžiuotinės formos): sudedamoji kėdė, rūkyta dešra, miegamasis kambarys, skalbiamoji mašina. Aišku, giluminėje struktūroje opozicija su veikiamuoju dalyviu egzistuoja (kitas veiksmo atlikėjas): rūkantis dešrą žmogus, sudedantis kėdę žmogus, miegantis kambaryje žmogus, skalbiantis žmogus, nors tas ryšys dažnu atveju ne toks ryškus ir akivaizdus, todėl šiuolaikiniam žmogui kartais kyla nepagrįstų klausimų dėl tokios neveikiamosios rūšies vartosenos. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti šią skirtį, labai paranku suvokti tokį (kad ir dirbtinį) sakinį: valgantis vaikas valgomuoju šaukštu valgo valgomuosius ledus – veiksmo atlikėjas žmogus (veikiamasis dalyvis), veiksmo patyrėjas ledai (neveikiamasis dalyvis), veiksmo atlikimo įrankis šaukštas (neveikiamasis dalyvis).

Technikoje esama griežtų dalyvių opozicijų, kai aiškiai išskiriamas veiksmo patyrėjas ir veiksmo atlikėjas: varantieji/varomieji ratai, varantysis/varomasis skriemulys (diržinės pavaros). Tokiose opozicijose dar svarbūs ir atskaitos taškai, mat ne visada akivaizdu, kas aktyviai veikia ar ką aktyviu veikėju skelbia kalbėtojas. Tipiškas pavyzdys: sekantis/sekanti stotelė, diena, pacientas… Juk sekti kažkas gali paskui ką, vienas po kito, erdvėje ir laike, o jų atžvilgiu kalbėtojas būti įvairiose pozicijose. Jei aš sėdžiu savo automobilyje, tai važiuojantis paskui mane, sekantis mane bus sekantis automobilis, lygiai kaip jei aš sėdžiu stotelėje, troleibusai važiuoja vienas paskui kitą, vienas seka kitą – tai man jie sekantys, o kaip troleibuso vairuotojui? Ir dar: tas troleibuso vairuotojas juda, o stotelės, kurias jis pravažiuoja vieną po kitos, stovi – bet ar jos seka?

PS Nereikėtų veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių kaip nors tapatinti su rūšies gramatine kategorija. Mat rūšies priešprieša yra kompleksinė: veiksnys/papildinys; asmenuojamasis veiksmažodis/dalyvis su pagalbiniu veiksmažodžiu – Jonas skaito knygą/Knyga yra skaitoma Jono. Tokios manipuliacijos paskirtis – keisti predikato argumentų pragmatinį rangą. Todėl rūšis yra ne žodžio gramatinė kategorija, o sakinio pragmatinė kategorija.

turinys