Asmenukė ir grupinukė

Mūsų kasdienė kalba vis labiau siejasi su moderniosiomis technologijomis, o jos žodynas – šiandien sparčiausiai kintantis kalbos klodas. Ir nieko keista, nes naujosios technologijos kuo toliau, tuo labiau veržiasi į mūsų gyvenimą, randasi vis daugiau nematytų neregėtų reiškinių, daiktų, idėjų ir visam tam reikia naujų pavadinimų. Kartais išsiverčiame senaisiais lietuvių kalbos žodžiais (pvz., pelė), kartais pasiskoliname svetimus (pvz., kompiuteris), o kartais pasidarome naujus žodžius iš jau esamų (pvz., įvestis, išvestis). Prie pastarųjų priklauso ir naujadaras asmenukė.

Formaliai tai puikios darybos priesagos vedinys – asmenukė padaryta iš daiktavardžio asmuo su priesaga -ukė. Kadangi pamatinis žodis yra priebalsinio linksniavimo tipo, vediniai iš jo daromi ne iš vardininko, o iš kilmininko: asmuo, asmen-s – asmen-ukė. Štai kiti pavyzdžiai: akmuo, akmen-s – akmen-inis, skiemuo, skiemen-s – skiemen-uoti, duktė, dukter-s – išdukter-ė ir taip toliau.  Mažybinės priesagos jungimas su daikatavardžiu irgi yra įprastas dalykas: namas – namukas, sodas – sodukas, lašas – lašiukas. Giminės pasirinkimas tokiuose vediniuose irgi nėra smarkiai suvaržytas: namas – namukas, lėlė – lėliukė. Taigi, formalioji naujadaro raiška žodžių darybos sistemos nepažeidžia.

Dabar žvilglelėkime į šio žodžio semantiką. Žodis asmenukė atsirado ieškant pakaitalo anglybei selfis. Tai toks autoportretas arba tiksliau – autoportretinė nuotrauka, paprastai daroma mobiliaisiais telefonais ir skelbiama socialiniuose tinkluose. Taigi, tai ne šiaip mažybinis daiktavardis, o su deminutyvine priesaga pasidarytas specialus terminas.

Terminologinės deminutyvinių priesagų funkcijos įprastos ir labai patogios: bičių duonelė, kelio girnelė, gaidukas, juodagalvė kiauliukė, varliukė ir t.t. Beje, kadangi tai jaunimo ir šiaip šiuolaikiškai norinčių atrodyti žmonių mados klyksmas, greičiausiai ir reiškinys, ir žodis bus trumpalaikiai – kai išeis iš mados, nebereikės ir žodžio. Beje, šis procesas jau vyksta: populiarėja nauja mada fotografuoti ne save, o draugų grupę. Tam įvardyti pagal selfie radosi naujas angliškas terminas wefie, t.y. iš angliško įvardžio we – mes. Todėl ir šį reiškinį irgi galėtume pradėti vadinti lietuviškai. Kaip? Tai jau mūsų visų kūrybos dalykas. Siūlau analogiją: asmens nuotrauka – asmenukė, grupės nuotrauka – grupiukė, grupinė nuotrauka – grupinukė.

A.S.