Naujų lietuvių kalbos morfologijos (ir gramatikos) tyrimų bei aprašų apskritai nestinga, tačiau dažniausiai tai arba pavieniai, siaurai bei giliai specializuoti straipsniai, išmėtyti po įvairias mokslines duomenų bazes ar mokslo žurnalus, arba popieriniai foliantai, kuriais seniai nebeprekiaujama, o ir šviežumas jų labai abejotinas. Išsamiõs, vientisõs ir solidžiõs elektroninės/internetinės lietuvių kalbos morfologijos nėra.
Čia teikiama interneto erdvėje laisvai prieinama „Lietuvių kalbos morfologija“ (LKM), kuria siekiama atspindėti šių dienų kalbos raidos padėtį ir mokslo pasiekimus. LKM pagrindas – 20 metų Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomas Lietuvių kalbos morfologijos ir žodžių darybos kursas Lietuvių filologijos programoje.
Pasirinktas dėstymo būdas ir teorinės prieigos metodas nėra nauji – paskaitų konspektas, santrauka, apžvalga, senų tiesų kritinis vertinimas per gramatinės semantikos prizmę. Žinia, kad dar F. de Saussure’o darbai buvo paskelbti iš studentų konspektų, bet šios morfologijos versijos įkvėpėja galima laikyti žymiąją „žaliąją morfologiją“ – Aldona Paulauskienė Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams (1994). Šis mokslinio teksto žanras, viena vertus, leidžia laisvai eksperimentuoti ir kelti pačias keisčiausias idėjas, kita vertus, įtraukti kolegų pasvarstymus ir net studentų fantazijas, kuriose racionalaus grūdo esama gerokai daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
Pastaba: kai kurie skyriai vietomis dar nebaigti, tik sudėta žalia medžiaga, įvairių šaltinių citatos ir pan., tačiau ši morfologija nuolat pildoma, gerinama ir tobulinama sulig laisvu laiku, minties blyksniais ir kalbos pažinimu. Todėl prašyčiau kol kas šį tekstą vertinti tik kaip juodraštį.
Pastabas, pageidavimus, siūlymus ir kritiką galima teikti šiuo elektroniniu adresu: Antanas@Smetona.lt
© 2022 Antanas Smetona
🍀 🍀 🍀 🍀 🍀