חוֹק יְסוֹד: יִשְׂרָאֵל—מְדִינַת הַלְּאוֹם שֶׁל הָעָם הַיְּהוּדִי
Tai oficiali eilutė iš Izraelio valstybės Pagrindinio įstatymo – Nation-State Bill (חוֹק הַלְּאוֹם) arba Nationality Bill.
Egiptas, Sirija, Kataras, Jordanija, Saudo Arabija, Libanas, Arabų valstybių lyga, Pasaulinė islamo lyga, Palestinos išsivadavimo organizacija pasmerkė šį įstatymą ir pavadino jį rasistiniu. Europos Sąjunga, kaip visada, išreiškė viešą susirūpinimą. Daug žymių veikėjų, tokių kaip Natanas Ščeranskis, Icchokas Hercogas, Mošė Arensas, Jehuda Vainšteinas irgi pasmerkė šį įstatymą, vadinasi, ir šią eilutę.
Įstatymą priėmė Izraelio valstybės Knesetas 2018 m. liepos 19 d. (62 balsai – už, 55 – prieš, 2 – susilaikė). Aišku, kad, be išvardytų ankstesnėje pastraipoje įstatymo priešininkų, buvo ir palaikančiųjų. Čia jų nevardysiu (nesunku susirasti), bet įstatymo priėmimo motyvai aiškūs: jo priėmimo metais visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Panels Politics“ apklausė izraeliečius – 58% palaikė įstatymą, o 34% buvo prieš. Todėl visiškai suprantama įstatymų leidėjų pozicija: svarbesnė tautos nuomonė, o ne svetimšalių ir šiaip rėksnių.
Taigi, nejučia peršasi analogija: „Lietuva – lietuvių tautos nacionalinė valstybė“. Tiesa, lietuviškai kažkaip nesklandžiai: „tautos nacionalinė“, lyg ir sviestas sviestuotas (gal hebrajiškai ten viskas ir gerai). Todėl lietuviškai paprasčiau būtų taip: „Lietuva – lietuvių tautinė valstybė“ arba „Lietuva – lietuvių tautos valstybė“. Kas ne taip?
Pastaba: Jei ką, apie „Lietuva lietuviams“ aš nieko nerašiau ir kol kas nežadu rašyti. Taškas.