Lietuvių kalbos daiktavardis turi per 600 priesagų. Todėl neišvengiamai tos priesagos įvairiais būdais klasifikuojamos, o klasifikacija atspindi ir mūsų lietuvišką pasaulėvaizdį. Priesaginių daiktavardžių klasifikacijoje esama ne tik deminutyvų, asmenų, gyvulių ir paukščių, vietų pavadinimų, bet ir augalų stiebų pavadinimų, švenčių pavadinimų, mėsos pavadinimų. Pastarieji šiandien rečiau bevartojami, todėl jų vartosena pradeda kelti keblumų.
Imkime mėsos pavadinimus. Šaltiniuose rašoma, kad tam vartojama priesaga -iena: arkliena, aviena, jautiena, kiauliena, triušiena, žąsiena, vištiena, briediena, šerniena, žvėriena. Prie jų šliejasi ne mėsos pavadinimai, bet analogija visiškai įmanoma ir vartojama: mediena, ląsteliena, grybiena, uoliena. Šie žodžiai daugeliui girdėti ir tikriausiai vartojami. Keblumų kelia šios priesagos vartosenos beribis išplėtimas – juk teko tikriausiai girdėti ir žuvieną, paukštieną, ir net lydekieną. Va, rašant šį tekstą, rašybos tikrinimo programa net raudonai pabraukė lydekieną. Vadinasi, čia kažkas įtartina.
Reikia apsispręsti, ar kiekvieno valgomo gyvio mėsa gali būti įvardijama su priesaga -iena. Geriausiai apsispręsti turėtų padėti didysis „Lietuvių kalbos žodynas“. Jame surašyta daug daugiau žodžių nei mes vartojame kasdien. Be to, į jį įtraukiami ir nepageidautini žodžiai, bet jų nenorminė vartosena arba apskritai svetimumas paaiškinamas. Todėl pamėginau išrinkti visus vedinius su priesaga -iena, reiškiančius valgomų gyvių mėsą ir neturinčius netinkamos vartosenos nuorodų.
Pasirodė, kad tokių vedinių yra per šimtą. Todėl čia pateikiu tik kai kuriuos: antiena, arkliena, aveliena, aviena, aviniena, balandiena, banginiena, bekoniena, briediena, driežliena, elniena, ėraitiena, ėriena, eršketiena, ežiena, gaidiena, galviena, galvijiena, gerviena, gyvatiena, gyvuliena, gulbiena, jautiena, kalakutiena, kárpiena, karšienà, karveliena, karviena, katiena, kéltaviena, keltuviena, kiauliena, kiškiena, kralikiena, krankliena, kuiliena, kuiniena, kumeliena, kumpiena, kupriena, kurapkiena, kurkiena, lapiena, lašišiena, laukiniena, lydekiena, maitiena, lokiena, lūšiena, meitėliena, mėsiena, meškiena, ožiena, ožkiena, papūgiena, paršiena, paukštiena, peliena, prielaidiena, putpeliena, ruoniena, skerdiena, smaugiena, stempliena, sterkiena, sterliena, stirniena, strazdiena, stumbriena, sturiena, sviliena, šerniena, šuniena, šviežiena, tauriena, teterviniena, triušiena, ūmiena, unguriena, užkulniena, varliena, varniena, vašyliena, vebriena, vėpliena, veršiena, vėžiena, vėžliena, vilkiena, vyriena, viščiukiena, višteliena, vištiena, voveriena, zuikiena, žąsiena, žiurkiena, žmogiena, žuviena, žvėriena, žvirbliena.
Bene neįprasčiausiai mūsų ausiai skamba žuvų pavadinimai – bet vis dėlto jie vartojami. Taigi, „Lietuvių kalbos žodyne“ visa tai yra ir jokių prierašų, kad tai netaisyklinga ar kaip nors svetima nėra. Todėl mūsų valia – plėsti priesagos -ienavedinių vartoseną ar ne. Man atrodo, kad tai labai paranki, dari ir patogi priesaga.
A.S.