Lietuvių kalbos būdvardis bendras „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ aiškinamas taip: priklausomas visiems ar kokiai grupei (pvz., bendras turtas); kartu daromas, atliekamas (pvz., bendras darbas); vienodas panašus (pvz., bendri siekiai); suvestinis (pvz., bendra suma); apimantis ko nors pagrindus (pvz., bendrasis lavinimas). Kaip matome, net penkios reikšmės. Vadinasi, vartojame žodį plačiai, daromės naujų žodžių, kartais gal ir suklystame, o kartais šis būdvardis net ir labai parankus. Pats būdvardis klaidingai vartojamas labai retai, tačiau su jo vediniais painiavos esama.
Pirmiausia paminėtinas prieveiksmio su formantu -ai vedinys bendrai. Lietuvių kalbos žodynas rodo, kad šis prieveiksmis reiškia „kartu, kolektyviai“: bendrai dirbame, bendrai mokomės, bendrai klausomės. Tačiau visiškai nesuprantama išvadinė, apibendrinamoji reikšmė: bendrai kalbant, aš viską supratau. Beje, lygiai taip pat arba labai panašiai dar du žodžiai vartojami – visumoje ir aplamai. Ir tai nepaisant to, kad tokios reikšmės apibendrinamąjį žodį turime – tai apskritai. Aplamai padarytas iš būdvardžio aplamas, o šis reiškia „paviršutiniškas; neapdairus, žioplas“. Vadinasi, išgirdę: Jis kalba aplamai, suprantame, kad jis kalba paviršutiniškai, galbūt net žioplai, kvailai. Visumoje irgi netinka, nes tai vietininko vartosenos klaida – vietininkas paprasčiausiai neturi tokios reikšmės. O štai prieveiksmis apskritai „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ paaiškintas taip „bendrais bruožais: Bendrai, visumoje, aplamai kalbant taisome Apskritai kalbant, darbu esu patenkintas; Apskritai, jis išsilavinęs žmogus“.
Kita didžiulė grupė žodžių, turinti šaknį bendr- – sudurtiniai žodžiai – tai ir būdvardžiai, ir daiktavardžiai, pvz., būdvardžiai bendrašakniai žodžiai, bendravardiklė trupmena. Daiktavardžiais su pirmuoju dėmeniu bendr- paprastai vadiname kuo nors susijusius asmenis: bendradarbis, bendražygis – „bendrai darbą dirbantis, bendrai žygyje dalyvaujantis“. Tačiau šį darybos tipą irgi linkstame pažeisti. Pirmiausia neatsirenkame reikiamų galūnių – turi būti viena iš galūnių -is, -ys, -ė. Todėl taisome bendraautorius, bendraorganizatorius į bendraautoris, bendraorganizatoris. Šiaip tokio tipo dariniai, dabar smarkiai plintantys, atitinka angliškus žodžius su priešdėliu co-, pvz., kofinansavimas arba bendrafinansavimas (vienas žodis) – tai abu nevartotini žodžiai. Reikėtų sakyti bendras, bendrasis finansavimas. Taigi tokio tipo ekonomistų ir teisininkų pamėgtus žodžius reikėtų taisyti: bendrasaviniñkas – bendraturtis, bendravykdytojas – bendravykdis; galėtų būti vykdymo beñdrininkas. Bendranuomininkas turi būti bendranuomis; net bendrakeleivis galėtume pasitaisyti, mat trišakniai žodžiai lietuvių kalboje yra reti – bendrakelionis; pagaliau ir keliabendris galėtų būti. Ne asmenų pavadinimams apskritai reikėtų vengti sudurtinių žodžių coproduction – bendra gamyba, codetermination – bendras sprendimų priėmimas, comanagement – bendras valdymas ir pan. Iš senesnių žodžių norėtųsi paminėti bendrakultūrinis – bendros kultūros, bendrasis kultūros, nes nėra žodžio bendrakultūra; koaksialinis pakaitas bendraašis, bendraašė – čia daugiau priesagos -inis bėdos. Taigi, nepiktnaudžiaukime anglišku priešdėliu co- ir atminkime, kad ne visada su būdvardžių bendras galime lengvai sulipdyti dūrinį – kartais reikia ir dviem žodžiais verstis, o kartais pakanka nugnybti priesagą ir pridėti tinkamą galūnę – -is, -ys, -ė.