Įvadas

morfologijos objektas | leksema ir žodžio dalys | gramatinė kategorija

Pirmojoje „Lietuvių kalbos morfologijos“ dalyje kalbama apie teorinius morfologijos aprašo pagrindus. Labai dažnai mūsų gramatikose apsiribojama sausu kalbos faktų konstatavimu, nesivarginant nei išsiaiškinti, nei apibrėžti, kas yra kas gramatikoje. Pavyzdžiui, net vadinamosiose mokslinėse gramatikose dažnai galima rasti išvardintus septynis daiktavardžio linksnius ar tris būdvardžio gimines, tačiau nei aiškiai apibrėžiama, kas yra ta giminė ar linksnis, nei nuosekliai paaiškinama kiekvienos gramatinės kategorijos suvokimo triada: gramatinė reikšmė, gramatinė forma ir gramatinė funkcija. Taip, dažnai pasiteisinama, kad tai teorinės gramatikos prerogatyva, bet tame esama aiškaus loginio prieštaravimo – kaip kalbėti apie linksnio ar giminės gramatinę kategoriją, jei nežinai, kas iš tiesų ji yra, kokios būna kategorijos narių opozicijos, kas tai yra nežymėtasis ir žymėtasis kategorijos narys ir kas iš to kalbos sandaros bei vartosenos aprašui. Juoba kad tų teorinių prieigų ir žiūros taškų gali būti įvairių. Profesorė A. Paulauskienė yra sakiusi, kad gramatikoje svarbiausia kuo išsamiau surinkti visus kalbos faktus, o jau apibendrinimus ir teorinius išvedžiojimus pasidaryti galime kiekvienas pats sau. Tas tiesa, bet tokiu atveju gerokai netikslu praktinį kalbos aprašą vadinti moksline gramatika. Taigi, morfologijos, kaip žodžio formų, jų struktūros ir atliekamų funkcijų mokslo, teorinės prieigos aiškinamos pirmajame „Lietuvių kalbos morfologijos“ skyriuje.

Kaip sakyta, viena iš gramatikos aprašo teorinio pagrindimo būtinų priežasčių – kai kurie gramatikos (morfologijos) reiškiniai gali turėti labai skirtingas teorines prieigas ir būti skirtingai interpretuojami. Todėl ir aprašai gali labai skirtis. Pirmajame skyriuje paaiškinama, kodėl lietuvių kalbos morfologijos aprašas LKM yra būtent toks, o ne kitoks, ir kodėl tai kartais nesutampa su kitų autorių ligšioliniais aprašais. Pavyzdžiui, mokyklinėse ir dažnai vadinamosiose mokslinėse gramatikose nuosekliai (tradiciškai) kalbama apie būdvardžio tris gimines, nors loginis žvilgsnis ir derinimo kategorijos supratimas neleidžia būdvardžio formų interpretuoti atsietai nuo daiktavardžio – kiek giminių turi daiktavardis, tiek jų privalo turėti ir būdvardis, mat to reikalauja derinimo prigimtis. Kartu reikia atkreipti dėmesį į faktą, kad pati kalbos sistema yra tokia, kokia yra (tai objektyvus tikrovės faktas, nors ir dėl jo kartais ginčijamasi), o jau jos ypatybių aptarimas, svarstymas, vertinimas ir klasifikavimas – teorinių nuostatų, interpretacijų ir suvokimo reikalas.

Kertinė LKM teorinė nuostata – aprašyti morfologijos vienetais koduojamas gramatines reikšmės, kurios padeda kuo adekvačiau perteikti konceptualią informaciją, teikiamą leksinėmis reikšmėmis. Kitaip tariant, tai gramatinės semantikos aprašas. Gramatinių (morfologinių) reikšmių komplektas lietuvių kalboje šiandien iš esmės aiškus: 11 gramatinių žodžių klasių ir 13 gramatinių kategorijų – būtent tai aprašoma skyriuose „Žodžių klasės“ ir „Gramatinės kategorijos“. Aišku, jų gramatikalizacijos lygis yra nevienodas. Teikiamas ir „Žodžių darybos“ skyrius – viena vertus, laikomasi senos lietuvių kalbos gramatikų tradicijos žodžių darybą aprašyti kartu su kalbos dalimis, kita vertus, juk dariniai irgi yra susietų morfemų struktūros bei sudaro žodžio formas – kitaip tariant, yra neabejotini morfologijos aprašo objektai.

Pastaba dėl terminijos: kadangi LKM skirta ne penktokams, o daugiau ar mažiau prasilavinusiam skaitytojui, kaip ir dera mokslo veikale, kiek įmanoma bus laikomasi tarptautinės terminijos (žinoma, nevengiant parodyti ir lietuviškų atitikmenų). Todėl iš anksto atmetami visi priekaištai dėl per daug tarptautinės terminijos – tai sąmoningas pasirinkimas.

Pirmajame LKM skyriuje atariami morfologijos kaip vienos iš svarbiausių lietuvių kalbos posistemių įvadiniai/teoriniai dalykai: tradiciškai supažindinama su morfologijos samprata ir jos objektu, parodomos jos sąsajos su kitais kalbos sistemos lygmenimis ir vieta kalbos sistemoje, paaiškinama gramatinė žodžio struktūra ir sudėtinės jos dalys, atskleidžiami žodžių formomis ir atskiromis morfemomis reiškiamų gramatinių kategorijų suvokimo principai. Visa tai išdėstyta šiuose skyriuose:

morfologijos objektas | leksema ir žodžio dalys | gramatinė kategorija

turinys