kalbos dalys | daiktavardis | skaitvardis | veiksmažodis | prieveiksmis | įvardis | dalelytė | prielinksnis | jungtukas | jaustukas | ištiktukas
Žodis, reikšiantis statinės daikto ypatybės pavadinimą; savarankiška kalbos dalis. Būdvardis kaitomas gimine, skaičiumi, linksniu – tai derinamosios (nesavarankiškos) kategorijos. Kokybiniai būdvardžiai turi įvardžiuotines formas, kurios rodo žymimo daiktavardžio apibrėžtumą, ir yra laipsniuojami.
Kategorinė reikšmė
Daikto ypatybė yra nesavarankiška tiesiogine prasme – pasaulis yra sudarytas iš daiktų (konkrečių, abstrakčių, menamų ir virtualių), kurie turi pačias įvairiausias ypatybes, savybes, charakteristikas, požymius:
- (a) namas didelis, cukrus saldus, pieštukas rudas, sąskaita tuščia, undinėlė liūdna, dobilai raudonieji, tiltas medinis, atmintis operatyvioji…
Norint suvokti būdvardžio klasės prigimtį, riekia jį palyginti su kitomis daiktavardžio ypatybių raiškos priemonėmis:
- (b) namas nepastatytas, cukrus išmaišytas, pieštukas padrožtas, sąskaita banko, undinėlė marių, dobilai žydi, tiltas trečias, atmintis sušlubavo…
Kaip matome, daiktavardį dar galima apibūdinti dalyviu, daiktavardžio kilmininku, skaitvardžiu ir net veiksmažodžiu. Taip sulyginus, skirtumai tarp (a) ir (b) grupių požymių gana akivaizdūs:
- veiksmažodžiu (dalyviu) reiškiamas požymis atsiskiria nuo būdvardžiu reiškiamo požymio dinamiškumu;
- skaitvardžiu reiškiamas požymis susijęs su vienokia ar kitokia kiekybe;
- daiktavardžio kilmininkas greičiausiai nė ne požymis, o tiesiog rodo sąsają su daiktavardžiu pavadinamu daiktu, priklausymą jam.
Taigi, būdvardžiu reiškiamas požymis yra statinis/nekiekybės/nepriklausymo. Iš čia ir būdvardžio apibrėžtis – neigiami apibūdinimai apibrėžtyje nebūtini, todėl lieka: statinės daikto ypatybės pavadinimas. Nereikėtų painioti dalies būdvardžių ypatybės kiekio kitimo (saldus/saldesnis/saldžiausias + lyginimas) su iš veiksmo kylančiu ypatybės dinamiškumu (išmaišytas).
Būdvardžio skyriai
Dalies būdvardžių ypatybės kiekio kitimas yra svarbus būdvardžio požymis – klasifikacinis; mat vienų būdvardžių rodomos ypatybės kiekis gali kisti, o kitų ne:
- gražus→gražesnis/gražiausias (kintama ypatybė);
- geras→gerokas/apygeris/gerutis (kintama ypatybė);
- medinis, spuoguotas, pieniškas (nekintama ypatybė).
Kintamumas/nekintamumas ne vienintelis skiriamasis šių būdvardžių grupių požymis – vienos ypatybės daiktui būdingos savaime, be kokio ryšio su kitu daiktu ar aplinkos reiškiniu; taip pat šios ypatybės gali būti reliatyvios, nesusijusios su pačia daikto esme, ir atvirkščiai. Vienam tas pats dalykas gali būti geras, o kitam blogas, o štai medinis ar auksinis visada yra medinis ar auksinis.
- Tokie būdvardžiai, kurių reiškiama ypatybė yra kintama ir gali būti įvairiai vertinama, vadinami kokybiniais: geras, ilgas, žalias, laimingas, purvinas, vaikiškas, kalnuotas, duobėtas, galvotas; kalbus, valgus, pagarbus, išlaidus.
- Tokie būdvardžiai, kurie reiškia ypatybę, griežtai apibrėžtą santykio su kitais daiktais ir reiškiniais, vadinami santykiniais: medìnis stalas, vakarinis laikraštis, pieniška sriuba, vilnonė suknelė, žalmargė karvė, apygirtis vyras. Santykiniai būdvardžiai visi yra dariniai.
Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai žymi skirtingas daiktų ypatybes. Jų reikšmės skirtumas yra gramatinis, nes pažymėtas skirtingomis gramatinėmis kategorijomis ir darybos potencijomis. Jos pavaizduotos lentelėje:
| Gramatiniai/darybiniai požymiai | Kokybiniai būdv. | Santykiniai būdv. |
|---|---|---|
| Giminė | geras/gera | auksinis/auksinė |
| Skaičius | geras/geri | auksinis/auksiniai |
| Linksnis | geras/gero/geram… | auksinis/auksinio/auksiniam… |
| Apibrėžtumas | gerasis | – |
| Laipsnis | geresnis/geriausias | – |
| Daryba su apy-, po- | apygeris/pogeris | – |
| Daryba su -okas, -utis, -ytis | gerokas/gerutis | – |
| Daryba su -ai, -yn | gerai/geryn | – |
| Negimininė būsenos forma | gẽra | – |
Būdvardžio skyrių sąsaja su pavadinamo požymio kintamumu/nekintamumu nėra absoliuti – esama keletas išimčių, susijusių su būdvardžių semantika. Tarkime, kokybiniai būdvardžiai nėščias, nėščia, aklas, akla. Jų reikšmė neleidžia svarstyti apie ypatybės kiekį – daiktas yra arba toks, arba kitoks, be pereinamųjų laipsnių, todėl šiuos būdvardžius galima padaryti įvardžiuotinius, bet negalima sakyti *nėštesnė, nėra prieveiksmio *ji atrodo nėščiai. Nors aklesnis ir galime pasakyti, bet tai bus perkeltinė reikšmė, nes iš tiesų aklas tas, kuris neturi regėjimo; bent truputį jo turintis – jau nebe aklas.
Būdvardžio funkcijos
Pavyzdžiai (a) taip pat rodo, kad būdvardžio pagrindinė sintaksinė funkcija yra eiti pažyminiu (atributinė funkcija) ir būti derinamam su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu: didelis namas, gražaus vaiko, gerą tetą, rudus stalus, pilkųjų garnių, baltas varnas… Taigi, būdvardžio giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijų nariai nesudaro reikšmės opozicijų, turi tik vieną atributinę reikšmę, t.y. iš esmės „tuščios“ – nerodo kokių nors vidinių būdvardžio gramatinių skirtybių, o tik tai, kad jo reiškiama ypatybė priklauso daiktui ir su juo suderinta.
Atkreiptinas dėmesys, kad derinimas vyksta semantiškai, o ne formaliai. Kai kurie daiktavardžiai apskritai gali neturėti giminės rodiklių, o kai kurių moteriškosios giminės galūnės žymi vyriškos lyties daiktus: tikras neklaužada, tikra neklaužada, geras dėdė; juodas taksi, puikioji ledi. Taigi, derinimas – ne paprastas galūnių sutapimas, o derinamojo žodžio prasminis ryšys su žymimuoju žodžiu.
Toks derinimo pobūdis leidžia daryti dar vieną tiek teorinį, tiek praktinį apibendrinimą: būdvardžio derinamųjų kategorijų struktūra turi visiškai atitikti daiktavardžio kategorijas. Taip ir yra: būdvardis turi dvi gimines (o ne tris) ir septynis linksnius (o ne šešis). Trečioji būdvardžio forma (geras, gerà – gẽra) su gimine niekaip nesusijusi, nes ir daiktavardis neturi jokios trečiosios giminės, taigi, nėra su kuo jos derinti. Kas tai per forma, geriausia spręsti iš jos funkcijų, o bene tiksliausias jos pavadinimas bus negimininė būsenos forma – ji nedalyvauja derinimo procesuose ir iš esmės yra panaši į prieveiksmiais laikomus vedinius su -ai: geras laikas, gerà knyga, man gẽra, man gerai.
Negimininės būsenos formos pagrindinė funkcija – predikatinė. Ši būdvardžio forma atributu (t.y. suderinta su daiktavardžiu) nė negali būti. O gimininės būdvardžio formos gali eiti vardine tarinio dalimi, tačiau joms ši funkcija yra antrinė:
- Pilkas dangus pradėjo blaivytis. (atributas)
- Prabėgo pilka pelytė. (atributas)
- Šiandien dangus yra pilkas. (predikatas, suderintas su veiksniu)
- Pelytė buvo pilka. (predikatas, suderintas su veiksniu)
- Man pilka širdy. (predikatas, negimininė būsenos forma)
- Kaip viskas aplinkui pilka. (predikatas, negimininė būsenos forma)
Lietuvių kalba čia skiriasi nuo kitų kalbų tuo, kad vardinė tarinio dalis, išreikšta derinamuoju būdvardžiu (beje, kaip ir dalyviu) gali eiti tiek su pagalbiniu žodžiu, tiek ir be jo.
Būdvardžio gramatinės kategorijos
Būdvardžiui būdingos penkios gramatinės kategorijos:
- giminė (geras/gera, medinis/medinė)
- skaičius (geras/
- linksnis
- apibrėžtumas
- laipsnis
Pirmosios trys kategorijos (giminė, skaičius, linksnis) yra derinamosios, t.y. tiesiogiai susijusios su daiktavardžiu, nuo daiktavardžio priklausomos, savarankiškų gramatinių opozicijų neturinčios. Jų struktūra veidrodiškai kartoja daiktavardžio struktūrą.
Apibrėžtumo kategorija yra įdomi tuo, kad apskritai su būdvardžiu nesusijusi – apibrėžtas/neapibrėžtas gali būti tik daiktavardis, o ne jo ypatybė: raudoni dobilai/raudonieji dobilai; mobilus telefonas/mobilusis telefonas. Tai reiškia, kad apibrėžtumo kategorijos semantika tiesiogiai susijusi su daiktavardžiu (arba daiktavardiniu junginiu), o gramatinė forma išreikšta būdvardžio morfema. Apibrėžtumas būdingas tik kokybiniams būdvardžiams. Plačiau žr. apibrėžtumas.
Laipsnio kategorija yra susijusi su būdvardžio semantika: rodo būdvardžiu žymimos ypatybės skirtingą kiekį: geras/geresnis/geriausias; alkanas/alkanesnis/alkaniausias. Todėl laipsnis būdingas tik kokybiniams kintamo ypatybės kiekio būdvardžiams. Taip pat laipsnio formoms būtina lyginimo semantika: didesnis už kažką, greitesnis už vėją, geriausias iš visų. Plačiau žr. laipsnis.
Būdvardžio kaityba
Būdvardžio kaityba yra derinamoji, t.y. visos derinamosios kategorijos turi derėti su pažymimojo daiktavardžio kategorijomis. Dėl šios priežasties per daugelį amžių būdvardžio kaitybos paradigmos baigia supanašėti su daiktavardžio, nors dar ir esama skirtumų. Būdvardžio kaitybos lentelė:
| Kamienas | -(i)a | -(i)a | -(i)a | -(i)u |
| Paradigma | 1 | 2 | 3 | 4 |
| Nom. Voc. sg | geras | žalias | geresnis, kairys, medinis | gražus |
| Gen. sg. | gero | žalio | geresnio | gražaus |
| Dat. sg. | geram | žaliam | geresniam | gražiam |
| Acc. sg. | gerą | žalią | geresnį | gražų |
| Ins. sg. | geru | žaliu | geresniu | gražiu |
| Ine. sg. | gerame | žaliame | geresniame | gražiame |
| Nom. Voc. pl. | geri | žali | geresni, mediniai | gražūs |
| Gen. pl. | gerų | žalių | geresnių | gražių |
| Dat. pl. | geriems | žaliems | geresniems, mediniams | gražiems |
| Acc. pl. | gerus | žalius | geresnius | gražius |
| Ins. pl. | gerais | žaliais | geresniais | gražiais |
| Ine. pl. | geruose | žaliuose | geresniuose | gražiuose |
| Kamienas | -(i)o | -(i)o | -ė |
| Paradigma | 6 | 7 | 8 |
| Nom. Voc. sg | gera | žalia, graži | geresnė, kairė, medinė |
| Gen. sg. | geros | žalios | geresnės |
| Dat. sg. | gerai | žaliai | geresnei |
| Acc. sg. | gerą | žalią | geresnę |
| Ins. sg. | gera | žalia | geresne |
| Ine. sg. | geroje | žalioje | geresnėje |
| Nom. Voc. pl. | geros | žalios | geresnės |
| Gen. pl. | gerų | žalių | geresnių |
| Dat. pl. | geroms | žalioms | geresnėms |
| Acc. pl. | geras | žalias | geresnes |
| Ins. pl. | geromis | žaliomis | geresnėmis |
| Ine. pl. | gerose | žaliose | geresnėse |
Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas išsiskria dvigubomis galūnėmis – istoriškai tai prie tikrųjų būdvardžio galūnių prisijungę trečiojo asmens asmeniniai įvardžiai: gerą+jį, gerą+ją. Įvardžiui pridengus absoliučiame žodžio gale buvusią galūnę, viena vertus, pasikeitė galūnių raida, kita vertus, galūnė susiliejo su įvardžiu, todėl įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas toks specifinis: geras+jis→gerasis (susilieja); geru+juo→geruoju (išlikusi senoji būdvardžio galūnė). Įvardžiuotiniai būdvardžiai linksniuojami taip:
| Nom. Voc. sg | gerasis | žaliasis | gražusis | geresnysis |
| Gen. sg. | gerojo | žaliojo | gražiojo | geresniojo |
| Dat. sg. | gerajam | žaliajam | gražiajam | geresniajam |
| Acc. sg. | gerąjį | žaliąjį | gražųjį | geresnįjį |
| Ins. sg. | geruoju | žaliuoju | gražiuoju | geresniuoju |
| Ine. sg. | gerajame | žaliajame | gražiajame | geresniajame |
| Nom. Voc. pl. | gerieji | žalieji | gražieji | geresnieji |
| Gen. pl. | gerųjų | žaliųjų | gražiųjų | geresniųjų |
| Dat. pl. | geriesiems | žaliesiems | gražiesiems | geresniesiems |
| Acc. pl. | geruosius | žaliuosius | gražiuosius | geresniuosius |
| Ins. pl. | geraisiais | žaliaisiais | gražiaisiais | geresniaisiais |
| Ine. pl. | geruosiuose | žaliuosiuose | gražiuosiuose | geresniuosiuose |
| Nom. Voc. sg | geroji | žalioji | gražioji | geresnioji |
| Gen. sg. | gerosios | žaliosios | gražiosios | geresniosios |
| Dat. sg. | gerajai | žaliajai | gražiajai | geresniajai |
| Acc. sg. | gerąją | žaliąją | gražiąją | geresniąją |
| Ins. sg. | gerąja | žaliąja | gražiąja | geresniąja |
| Ine. sg. | gerojoje | žaliojoje | gražiojoje | geresniojoje |
| Nom. Voc. pl. | gerosios | žaliosios | gražiosios | geresniosios |
| Gen. pl. | gerųjų | žaliųjų | gražiųjų | geresniųjų |
| Dat. pl. | gerosioms | žaliosioms | gražiosioms | geresniosioms |
| Acc. pl. | gerąsias | žaliąsias | gražiąsias | geresniąsias |
| Ins. pl. | gerosiomis | žaliosiomis | gražiosiomis | geresniosiomis |
| Ine. pl. | gerosiose | žaliosiose | gražiosiose | geresniosiose |
kalbos dalys | daiktavardis | skaitvardis | veiksmažodis | prieveiksmis | įvardis | dalelytė | prielinksnis | jungtukas | jaustukas | ištiktukas