Grįžkime prie tikėjimo išpažinimo. Praėjusiame pamintijime apie tikėjimo išpažinimą pasakiau, kad oficialioji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiama  forma yra tikėti Dievą, o kasdienėje kalbos praktikoje, t.y. ne oficialiuosiuose dalykiniuose tekstuose, galima vartoti ir tikėti į Dievą. Tai lemia ir tradicija, ir vartojami… Skaityti toliau →

Mūsų kasdienė kalba vis labiau siejasi su moderniosiomis technologijomis, o jos žodynas – labiausiai kintantis kalbos klodas. Ir nieko keista, nes naujosios technologijos kuo toliau, tuo labiau veržiasi į mūsų gyvenimą, randasi vis daugiau nematytų neregėtų reiškinių, daiktų, idėjų ir visam… Skaityti toliau →

Kaip geriau – Jonas dabar atostogosear Jonas dabar atostogauja? Dėl veiksmažodžio čia jokių abejonių nekyla: Ką jis dabar veikia? Atostogauja, gastroliuoja, stažuojasi. O štai vietininku kartais imama ir suabejojama – ar jis tinkamas bendrinei kalbai. Šis vietininkas reiškia kieno nors būvį su laiko atspalviu: jis… Skaityti toliau →

Ne kartą teko girdėti, kad vienas ar kitas žodis imamas kažkieno ir uždraudžiamas (paprastai tai daro kažkokie mistiniai pabaisos kalbinikai): fortkė– negalima vartoti, maikė– nėra tokio žodžio lietuvių kalboje. Galima ir naujesnių: ofisas– draudžiama, segvėjus– nusikaltimas, o užbukinti– apskritai dangaus keršto šaukiasi. Iš tiesų, tai… Skaityti toliau →

Baigėsi gražus ruduo. Praėjo Visi šventieji ir Vėlinės. Metų ratas sukasi Kalėdų link. Tai viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių – Jėzaus gimimo šventė. Džiugesio ir ramybės šventė, Atpirkėjo atėjimo šventė. Taigi, tai šventė, todėl jos pavadinimas Kalėdos rašomos didžiąja raide…. Skaityti toliau →

Artėja Kalėdos. Tuoj pasipils sveikinimai, džiaugsmai, atostogos, giminių lankymas ar lankymasis. Kaip kam – vieniems tai tikėjimo šventė, kitiems metų virsmo ir šeimos šventė. Žodžiu, viskas kaip įprasta. Ir, aišku, norėsime pasiųsti sveikinimus: atvirukus, trumpąsias žinutes, laiškus. Todėl puiki proga… Skaityti toliau →

Kartą manęs paklausė, koks skirtumas tarp mirštamumoir mirtingumo. Niekada anksčiau apie tai negalvojau ir iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad tai sinonimai. Kiek pasigilinus, paaiškėjo, kad abu žodžiai iš tiesų yra artimos darybinės reikšmės ir kilmės – abiejų pagrindas veiksmažodis mirti, miršta, mirė, iš… Skaityti toliau →

Kartais tenka girdėti, kaip vietoj aplietuvinto angliško žodžio startapas, startupasar hibrido startuolis terminologai siūlo vartoti pavadinimą pradedančioji įmonė, o startuolių veikėjus pradedančiaisiais verslininkais. Viskas būtų labai paprasta, jei patys tie startuolių veikėjai pripažintų, kad jie yra pradedantieji verslininkai. Deja, jie patys nuolat veliasi į ilgas… Skaityti toliau →

Šiuõkart norėčiau pasamprotauti apie simbolinius tikrinius pavadinimus – jų vartoseną rišliame tekste ar įprastame kalbos sraute. Pastaruoju metu tenka išgirsti tokių frazių: Atsiliepimai apie „Lietuvos spauda“. „Lietuvos Rytas“ nugalėjo „Jenisej“. „Avtodor“ susitiks su „Lietuvos rytas“. „Naujoji Rūta“ gaminami saldainiai. Bent šiokį tokį… Skaityti toliau →

Kuo skiriasi olimpinės žaidynėsir olimpiada? Ar tai tas pat? Šiaip viskas atrodo paprasta – olimpinės žaidynėsir olimpiadayra to paties reiškinio skirtingi pavadinimai (gal vienas oficialesnis, kitas labiau šnekamosios kalbos). Ir jei kas būtent taip supranta – nieko tokio, galima taip vartoti. Tai įprasta, kasdienė vartosena…. Skaityti toliau →