Lietuvių kalbos daiktavardis turi per 600 priesagų. Todėl neišvengiamai tos priesagos įvairiais būdais klasifikuojamos, o klasifikacija atspindi ir mūsų lietuvišką pasaulėvaizdį. Priesaginių daiktavardžių klasifikacijoje esama ne tik deminutyvų, asmenų, gyvulių ir paukščių, vietų pavadinimų, bet ir augalų stiebų pavadinimų, švenčių… Skaityti toliau →
Lietuvių kalboje, kaip ir daugelyje kalbų nuo seno esama svetimų žodžių. Ir ne tik nuo seno, bet ir šiuo metu nuolat jų skolinamės. O kaip gi kitaip – juk neprigalvosi visam daiktų pasauliui tiek pavadinimų – paprasčiausiai nepakaks žodžių. Žinoma… Skaityti toliau →
Sena tiesa. Jokių išimčių niekam nenumatyta. Nei svetimvardžių rašybai. Deja, daug kam tai nežinoma. Arba apsimetama, kad nežinoma. Iš to nežinojimo ir kišimasis ten, kur nederėtų. Nei vykdomoji valdžia, nei politikai neturėtų kišti nagų nei prie rašybos, nei prie gramatikos…. Skaityti toliau →
Prieveiksmiai nėra tie žodžiai, iš kurių lietuvių kalboje darytumėmės labai daug naujų žodžių. Nors vienas kitas kartais ima ir išsiveržia į darybos pirmūnus. Šiuokart turiu galvoje prieveiksmį daug, iš kurio prisidarome žodžių ir su priesagomis, pvz.: dauginis, daugintis, daugiklis, daugintuvas, ir dūrinių: daugialąstis,… Skaityti toliau →
Parduotuvėse teko matyti tokią keistą prekę – nukalkintoją. Lyg ir žmogus, bet juk prekyba žmonėmis lyg ir draudžiama. Arba girdėjau specialistus kalbant – nuorinti, nukalkinti, nudruskinti. Prekių pavadinimams daiktavardžiai su priesaga -tojas jokiu būdu netinka, mat lietuvių kalboje paprastai daiktavardžiais su šia priesaga… Skaityti toliau →
Lietuvių kalboje yra garsas j, vadinamas jotu. Tai priebalsis, išsiskiriantis tuo, jog standartinėje kalboje visada būna minkštas. Šiaip šio garso tarimas nekelia kokių didelių problemų, nors apie kelis atvejus galima ir pasamprotauti. Pirmiausia paminėtinas j šaknyje po garsų p, b. Labai ilgai jis nebuvo… Skaityti toliau →
© 2021 Smetona.lt — Sistema: WordPress
Tema: Anders Noren — Į viršų ↑