kalbos dalys
vardai | ikonos | indeksai | modaliniai žodžiai
Tarnybiniai žodžiai – nereferentiški žodžiai, rodantys gramatinius arba loginius santykius tarp referentiškų žodžių.
Santykių pavyzdžiai – (e, f, g, h) arba reikšmių modifikavimo pavyzdžiai – (f, h). Tai reiškia, kad tarnybiniai žodžiai (1) neturi referento ir (2) bent jau formaliai egzistuoja tik semantinio trikampio kalbinės tikrovės pusėje (t.y., tarp žodžių ir sąvokų). Būtent tai juos atskiria nuo referentiškų žodžių klasių – vardų ir ikonų (pav. 2 vaizduojami žaliai). Akivaizdu, kad funkcijų (santykių rodymo ir reikšmės keitimo) įvairovė ir gausa gerokai menkesnės už nekalbinės tikrovės objektų (referentų), todėl tarnybinių žodžių klasės yra uždaros, palyginti negausios ir nekaitomos. Taigi, tarnybinis žodis yra nereferentiškas žodis (t.y., pats neturintis referento, tačiau atliekantis kokią nors funkciją) – tai pirmasis tarnybinių žodžių skyrimo kriterijus (kategorinės reikšmės elementas).
Vardus ir ikonas kaip referentiškas žodžių klases smulkiau klasifikuoti leidžia referentų skirtybės. Tarnybiniai žodžiai referentų neturi, todėl šio klasifikavimo pagrindo irgi nelieka. Kita vertus, santykių rodymas irgi yra įvairus. Antai, pavyzdį (e) galima pratęsti: ‘stovi ant stalo’, ‘stovi po stalu’, ‘stovi su stalu’, ‘stovi stale’, ‘stovi stalas’, ‘laiko stalą’, ‘eina stalu’… – nesunku suvaikyti, kad nereferentiški žodžiai ‘ant’, ‘po’, ‘su’ rodo lygiai tuos pačius santykius kaip ir linksniai, t.y., gramatinius santykius. Pavyzdžiuose (g, h) esantys nereferentiški žodžiai ‘ir’, ‘bet’, ‘todėl’ rodo vis kitokio tipo santykius – gretinimo, priešinimo, priežasties/pasekmės ir pan., t.y., loginius santykius.
Tokia funkcijų skirtis (santykių tarp referentiškų žodžių rodymas) ir yra pagrindas skaidyti tarnybinius žodžius į atskiras žodžių klases – tai antrasis tarnybinių žodžių klasifikavimo kriterijus (kategorinės reikšmės elementas).
Taigi, pagal antrąjį klasifikavimo kriterijų tarnybinių žodžių yra dvi klasės:
jungtukas – rodo loginius ryšius tarp žodžių ar žodžių junginių;
prielinksnis – rodo gramatinius ryšius tarp žodžių.